Audra, škvalas ir daugybė sutapimų

Aš iš tikrųjų retokai iš namų išeinu be ietsargio, jei orų prognozė žada lietų. O šįkart, kažkodėl!, aš jį netgi išsiėmiau. Nes švietė saulė. Tad apsirengiau suknelę, įsispyriau batelius ir išlėkiaus susitikti su drauge.
Besėdint pradėjo smariai niauktis, kilti vėjas ir lynoti. Nedelsdama skambinu Renaldui, kad priėlktų manęs pasiimti. ir... netrukus sulaukiu skambučio: užstrigau lifte. Puolu skambinti vaikams- pasakoja apie dingusią elektrą, kieme nulaužtą medį. lauke pila kaip iš kibiro, nes lauko kavinės kėdes varto vėjas, nekalbant apie nešiojamus meniu. Vėl perskambinu visiems. Vaikai kiek nerimauja dėl tėčio, labiausiai jei sėdės lifte visą naktį, ar išeis važiuoti ryt į kalvarijos zoosodą ir dėl šaldytuvo su produktais, kai nėra elektros. Bet iš balsiukų panašu, kad abiems gana gera atrakcija.
Apstojus lyti lekiu namo. Jau Žukausko g. tenka lipti iš troleibuso.

Ne, ne šio. maniškis sustojo anksčiau ilgoje troleibusų eilėje į kitą pusę ir aš perėjau sausąją gatvės dalimi. pakeliui pasižiūriu nuverstų medžių ir prisijungiu prie fotografuojančių, nes gi reikia kuo nors palinksminti lifte įstrigusį vyrą, kurį liftų tarnyba informavo, kad teks sėdėti kol atsiras elektra.

Tad lekiu pasišokinėdama per balas ir vietom brisdama pas vaikus. Bet kuo toliau tuo gražiau:

Beeidama net susimąstau kur mūsų senas laužas paliktas. Bet, pasirodo saugiai. Deja nepasisekė kitai už mūsų namo stovėjusiai mašinai.

Mūsų gražioji eglė neatlaikė... Užlekiu laiptais į septintą aukštą, pasirėkauju su lifte sėdinčiu vyru, tamsoje atsirakinu duris ir apovus vaikus guminiais bet pamiršę lietsargius išlekiam į ekskursiją po rajoną.

Jau kelis metus taip smarkiai nebuvo apsėmę mūsų gatvės, tad ir ši "atrakcija" buvo primiršta. Vietom linojo, bet su dviem smalsutėm apėjom tikrai nemažai ir medžių ypatybes taip pat šiek tiek panagrinėjom, pvz., kad eglių šaknys būna paviršiuje ir jos dažniau virsta, kad gluosnis lengvai lūžta ir pan. O matėm daug...

Neužilgo (po maždaug 1,5 val lifte) ir tėtis išėjo į laisvę, nes elektra atsirado, tad teko dar vieną ratą apsukti, nes abi panelės labai norėjo viską ką matė tėčiui parodyti.
Tad tiek tos audros buvo, o padarinių tvarkymui reiks daaaug laiko. bent jau kiemsargiams ir tarnyboms, kol surinks išvartytus medžius ir šakas.

Beveik paskutiniai vasaros pasispardymai

Po visų karščių atvėso. Padaužyčių tėtis pasakytų, kad pagaliau. O man taaaip žvėriškai šalta, nes vis pamirštu pasiimti megztinį. :D Kai kuriuos įpročius reikia iš naujo ugdyti. ;) Bet liūdniausia, kad daug sunkiau sugalvoti ką smagaus ir nedaug kainuojančio nueveikti per lietų. Nes va, ir vėl lyja...
Praeitą savaitę Silvija buvo VII forto dienos stovykloje. Labai lauktoj. Aišku, buvo ir patinkančių veiklų, ir nepatinkančių. Gerai nusilakstė, darė visokių mozaikų, pynė apyrankes ir kitus darbelius. Smagu, kad ir draugę iš lankytos muzikos mokyklos ten susitiko. O aš vėl sugrįžau į tam tikrą rutiną: nuvesti ryte, pasiimti vakarop. Su malonumu pasivaikščioti tas 5 stoteles ir pasidairyti po fortą. Ir iš tikrųjų, savaitė pralėkė labai greit.

Aš vis neatsistebiu šios įstaigos vadovų entuziazmu ir idėjomis. Rudenį jau abi panelės eis į jų būrelius. Norėtųsi po daugiau, bet ... Džiaugiamės, kad ir po vieną išeina. Silvija lankys ir toliau matematiką. O Ignėja vis tik pasiryžo eiti į gamtos mokslus, bent penkis kartus pabambėjus, kad jie nerengia būrelio apie gyvūnus. :)

Su Ignėja penktadienį irgi pagaliau įgyvendinom vieną planą. Taip jau būna- kuo daugiau laiko tam turi, tuo sunkiau prisiruošti. Jau nuo birželio planavau savo mažę nusivesti pažiūrėti filmo Sengirė. Daug kas bandė atkalbėti, kad toks filmas be pasakojimo nepatiks. Bet aš žinojau ką veduosi. ;) Patiko. Labai. Ir reiktų sakyti, kad išsėdėjo lengviau nei bet kokį animacinį. Gal tik pačiam viduryje buvo kiek atsibodę. Bet tuoj parodė labai gražias pelėdas ir viskas buvo gerai. Abi žiūrėjom išsižioję ir išsirinkom kas labiausiai patiko. Man labai įspūdingos buvo tetervininų "muštynės". Ignytei labai patiko valgantis lapus briedis ir pelėdos. 

Spėju, kad patarimus žarstę žmonės to filmo ir nematė. Bet kadangi jį visą vasarą galima pamatyti už 1,8 euro, labai labai rekomenduojam. Tik bent Akropolio kine ganėtinai šalta. Ir nors lauke tądien labai karšta buvo, paimtas megztukas labai pravertė. :)

O sekmadienį padarėm šeimos diena ir išsiruošėm į Paveikslų galeriją. Net du iš mūsų keturių ten buvo pirmą kartą: Ignėja ir.... Renaldas. Silvija jau buvo buvus per muziejų naktį ir vienas dalykas ją labai sužavėjo. :) 

Tai tiesiog aklinai tamsus nedidukas labirintas, kuriame pirmą kartą einant kiek baisu, o paskui vis smagiau ir smagiau. Abi perėjo begalę kartų. ir kiekvieną kartą išeidavo su šypsena. Kas smagiausia, ir suaugę iš jos išeina išsišiepę. Labai rekomenduoju pabandyti. Tuo labiau, kad bilietą galima pirkti tik į ją.

Pirmojoje salėje vyko A Galdiko paroda. Silvija jau buvo mačius, Ignėja sparčiu žingsniu pralėkė ir išaiškino, kad ji jau viską apžiūrėjo. Įvertino tik vieną didžiausią piešinį. O po to nekantravo eiti toliau.

Antrasis aukštas joms įspūdžio per daug nepaliko, kiek labiau sužavėjo trečiasis, kuriame yra kambariukas, kur save reikia pamatyti keliuose skirtingai sudėliotuose mažyčiuose veidrodžiuose ir atskira salė skirta benruomenėms, kuri buvo susieta su medžių saugojimu ir jų iškirtimu. Jautru, gražu, tik... skirta kiek vyresniems.

Bet užskaitėm visi. Bent kartą apsilankyti tikrai verta. 

Kai netikėtai atsėlina rugpjūtis

Būtent taip šįkart pasijaučiau, net nuolatinį bilietą Silvijai pamiršau papildyti. Bet kartu ir tyliai pašnabždėsiu: aš labai labai laukiu rugsėjo. Karščiai padarė šią vasarą kiek tingią ir naminę, nes mūsų senutė mašina be kondicionieriaus, o Igniūtis labai sunkiai sugyvena su karščiu. Silvija irgi niekur nenori eiti, o aš gi kaip gera mama privalau aršiai kovoti su jų nuolatiniu gulinėjimu ir telefonų, kompiuterių ir interneto reikalavimo. Praeita vasara bėgo kieme. O šiemet čia teliko berniukai, su kuriais gal net gerai, kad nenori dienų kartu leisti... Nes vien praeinant pažiūrėjus ir pasiklausius ausys linksta... :( Iš kitos pusės, Igniūtis rugsėjį žingsniuos į pirmą klasę. Nekantrauja ir ji, ir aš. :)
Mane ir padaužyčių tėtį kiek užpuolė darbai, tad dienos (ir naktys) bėgo dar greičiau. Ketvirtadienį šiaip taip įkalbėjau mamą pažiūrėti abi paneles (Silvijai kada tik užsinorėjus grįžtant namo) ir su Renaldu išvažiavome į pajūrį tikrinti paplūdimių vieni. Kiek kartų jos pykosi, man dėl šio ar kitų klausimų skambino, ir dar kad Silvija po beveik dviejų metų pertraukos spynos nesugebėjo atsirakint ir drovėjosi eiti pas kaimynus istorija nutyli. tad atskirai nebuvo ramiau :D Bet karštis buvo didelis. Jūra lygut lygutėlė ir net man pakankamai šilta, tad trumpam įlindau trijuose iš penkių paplūdimių. O nuotraukos? Irgi kaip niekad. Padariau vienintelę, ir tą be jūros. :)

Penktadienį atėjo mano ilgai laukti pirkiniai. Turbūt niekada ir nesigyniau, kad sergu vaikų puošimo ir tam tikrų "brandų" liga. Aišku, Ignėją lengva puošti, kai jai tinka beveik viskas. Su Silvija tenka daugiau pavargti ir paieškoti. Ir kad pagal sudėjimą tiktų, ir kad jai patiktų. Nes kai ji aukšta, vis dažniau drabužiai iš didesnių skyriaus, o mano aštuonmetei vis dar norisi spalvų. Ir aš tuo džiaugiuosi. :)
Apie meilę Landsend prekiniam ženklui jau manau kalbėjau. Gymboree irgi pastebėjot. Ir turiu dar vieną slaptą meilę, The Mountain. Viskas prasidėjo prieš pora metų, kai buvo pats Ignėjos meilės vienaragiams pikas. O šiemet pribrendau ir kepurėms bei marškinėliams Renaldui. Su Raganosiu, kuo daugiau. Kepurės irgi fantastiškos. Kadangi Ignėjai kaip ir priklauso kiek didoka, jau žinau, su kuo ji dalinsis - manim :D Labai retai nešioju kepures nuo saulės, nes 99 % man jų nepatogios ir erzina. Šią kol kas norisi nešioti, žiūrėsim, ar ilgai. :)

Čia kiekvienai pagal pomėgius. Svajojančiai apie šunį- su šunimi, arklių gerbėjai- su arkliu.
Ir dar vienas šios savaitės akcentas buvo Mamutų skeletų apžiūrėjimas Megoje. Ignėja net trypčiojo kaip norėjo, ir bėgte bėgo žiūrėti artyn. Abi labai rimtai ir informaciją perskaitė. Ar tikri kaulai, ar muliažas nežinau, nebuvo parašyta. Bet įspūdį ir man padarė. Pažiūrėti galima iki rugsėjo 9 d. Ir mes tikrai dar ne kartą ten sugrįšim. :)

Tad tiek tų džiaugsmų šią savaitę. Silvija nuo pirmadienio eina į dienos stovyklą, bus ramiau :)