Praeitą savaitę Silvija buvo VII forto dienos stovykloje. Labai lauktoj. Aišku, buvo ir patinkančių veiklų, ir nepatinkančių. Gerai nusilakstė, darė visokių mozaikų, pynė apyrankes ir kitus darbelius. Smagu, kad ir draugę iš lankytos muzikos mokyklos ten susitiko. O aš vėl sugrįžau į tam tikrą rutiną: nuvesti ryte, pasiimti vakarop. Su malonumu pasivaikščioti tas 5 stoteles ir pasidairyti po fortą. Ir iš tikrųjų, savaitė pralėkė labai greit.
Aš vis neatsistebiu šios įstaigos vadovų entuziazmu ir idėjomis. Rudenį jau abi panelės eis į jų būrelius. Norėtųsi po daugiau, bet ... Džiaugiamės, kad ir po vieną išeina. Silvija lankys ir toliau matematiką. O Ignėja vis tik pasiryžo eiti į gamtos mokslus, bent penkis kartus pabambėjus, kad jie nerengia būrelio apie gyvūnus. :)
Su Ignėja penktadienį irgi pagaliau įgyvendinom vieną planą. Taip jau būna- kuo daugiau laiko tam turi, tuo sunkiau prisiruošti. Jau nuo birželio planavau savo mažę nusivesti pažiūrėti filmo Sengirė. Daug kas bandė atkalbėti, kad toks filmas be pasakojimo nepatiks. Bet aš žinojau ką veduosi. ;) Patiko. Labai. Ir reiktų sakyti, kad išsėdėjo lengviau nei bet kokį animacinį. Gal tik pačiam viduryje buvo kiek atsibodę. Bet tuoj parodė labai gražias pelėdas ir viskas buvo gerai. Abi žiūrėjom išsižioję ir išsirinkom kas labiausiai patiko. Man labai įspūdingos buvo tetervininų "muštynės". Ignytei labai patiko valgantis lapus briedis ir pelėdos.
Spėju, kad patarimus žarstę žmonės to filmo ir nematė. Bet kadangi jį visą vasarą galima pamatyti už 1,8 euro, labai labai rekomenduojam. Tik bent Akropolio kine ganėtinai šalta. Ir nors lauke tądien labai karšta buvo, paimtas megztukas labai pravertė. :)
O sekmadienį padarėm šeimos diena ir išsiruošėm į Paveikslų galeriją. Net du iš mūsų keturių ten buvo pirmą kartą: Ignėja ir.... Renaldas. Silvija jau buvo buvus per muziejų naktį ir vienas dalykas ją labai sužavėjo. :)
Tai tiesiog aklinai tamsus nedidukas labirintas, kuriame pirmą kartą einant kiek baisu, o paskui vis smagiau ir smagiau. Abi perėjo begalę kartų. ir kiekvieną kartą išeidavo su šypsena. Kas smagiausia, ir suaugę iš jos išeina išsišiepę. Labai rekomenduoju pabandyti. Tuo labiau, kad bilietą galima pirkti tik į ją.
Pirmojoje salėje vyko A Galdiko paroda. Silvija jau buvo mačius, Ignėja sparčiu žingsniu pralėkė ir išaiškino, kad ji jau viską apžiūrėjo. Įvertino tik vieną didžiausią piešinį. O po to nekantravo eiti toliau.
Antrasis aukštas joms įspūdžio per daug nepaliko, kiek labiau sužavėjo trečiasis, kuriame yra kambariukas, kur save reikia pamatyti keliuose skirtingai sudėliotuose mažyčiuose veidrodžiuose ir atskira salė skirta benruomenėms, kuri buvo susieta su medžių saugojimu ir jų iškirtimu. Jautru, gražu, tik... skirta kiek vyresniems.
Bet užskaitėm visi. Bent kartą apsilankyti tikrai verta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą