Kai netikėtai atsėlina rugpjūtis

Būtent taip šįkart pasijaučiau, net nuolatinį bilietą Silvijai pamiršau papildyti. Bet kartu ir tyliai pašnabždėsiu: aš labai labai laukiu rugsėjo. Karščiai padarė šią vasarą kiek tingią ir naminę, nes mūsų senutė mašina be kondicionieriaus, o Igniūtis labai sunkiai sugyvena su karščiu. Silvija irgi niekur nenori eiti, o aš gi kaip gera mama privalau aršiai kovoti su jų nuolatiniu gulinėjimu ir telefonų, kompiuterių ir interneto reikalavimo. Praeita vasara bėgo kieme. O šiemet čia teliko berniukai, su kuriais gal net gerai, kad nenori dienų kartu leisti... Nes vien praeinant pažiūrėjus ir pasiklausius ausys linksta... :( Iš kitos pusės, Igniūtis rugsėjį žingsniuos į pirmą klasę. Nekantrauja ir ji, ir aš. :)
Mane ir padaužyčių tėtį kiek užpuolė darbai, tad dienos (ir naktys) bėgo dar greičiau. Ketvirtadienį šiaip taip įkalbėjau mamą pažiūrėti abi paneles (Silvijai kada tik užsinorėjus grįžtant namo) ir su Renaldu išvažiavome į pajūrį tikrinti paplūdimių vieni. Kiek kartų jos pykosi, man dėl šio ar kitų klausimų skambino, ir dar kad Silvija po beveik dviejų metų pertraukos spynos nesugebėjo atsirakint ir drovėjosi eiti pas kaimynus istorija nutyli. tad atskirai nebuvo ramiau :D Bet karštis buvo didelis. Jūra lygut lygutėlė ir net man pakankamai šilta, tad trumpam įlindau trijuose iš penkių paplūdimių. O nuotraukos? Irgi kaip niekad. Padariau vienintelę, ir tą be jūros. :)

Penktadienį atėjo mano ilgai laukti pirkiniai. Turbūt niekada ir nesigyniau, kad sergu vaikų puošimo ir tam tikrų "brandų" liga. Aišku, Ignėją lengva puošti, kai jai tinka beveik viskas. Su Silvija tenka daugiau pavargti ir paieškoti. Ir kad pagal sudėjimą tiktų, ir kad jai patiktų. Nes kai ji aukšta, vis dažniau drabužiai iš didesnių skyriaus, o mano aštuonmetei vis dar norisi spalvų. Ir aš tuo džiaugiuosi. :)
Apie meilę Landsend prekiniam ženklui jau manau kalbėjau. Gymboree irgi pastebėjot. Ir turiu dar vieną slaptą meilę, The Mountain. Viskas prasidėjo prieš pora metų, kai buvo pats Ignėjos meilės vienaragiams pikas. O šiemet pribrendau ir kepurėms bei marškinėliams Renaldui. Su Raganosiu, kuo daugiau. Kepurės irgi fantastiškos. Kadangi Ignėjai kaip ir priklauso kiek didoka, jau žinau, su kuo ji dalinsis - manim :D Labai retai nešioju kepures nuo saulės, nes 99 % man jų nepatogios ir erzina. Šią kol kas norisi nešioti, žiūrėsim, ar ilgai. :)

Čia kiekvienai pagal pomėgius. Svajojančiai apie šunį- su šunimi, arklių gerbėjai- su arkliu.
Ir dar vienas šios savaitės akcentas buvo Mamutų skeletų apžiūrėjimas Megoje. Ignėja net trypčiojo kaip norėjo, ir bėgte bėgo žiūrėti artyn. Abi labai rimtai ir informaciją perskaitė. Ar tikri kaulai, ar muliažas nežinau, nebuvo parašyta. Bet įspūdį ir man padarė. Pažiūrėti galima iki rugsėjo 9 d. Ir mes tikrai dar ne kartą ten sugrįšim. :)

Tad tiek tų džiaugsmų šią savaitę. Silvija nuo pirmadienio eina į dienos stovyklą, bus ramiau :)