Aš iš tikrųjų retokai iš namų išeinu be ietsargio, jei orų prognozė žada lietų. O šįkart, kažkodėl!, aš jį netgi išsiėmiau. Nes švietė saulė. Tad apsirengiau suknelę, įsispyriau batelius ir išlėkiaus susitikti su drauge.
Besėdint pradėjo smariai niauktis, kilti vėjas ir lynoti. Nedelsdama skambinu Renaldui, kad priėlktų manęs pasiimti. ir... netrukus sulaukiu skambučio: užstrigau lifte. Puolu skambinti vaikams- pasakoja apie dingusią elektrą, kieme nulaužtą medį. lauke pila kaip iš kibiro, nes lauko kavinės kėdes varto vėjas, nekalbant apie nešiojamus meniu. Vėl perskambinu visiems. Vaikai kiek nerimauja dėl tėčio, labiausiai jei sėdės lifte visą naktį, ar išeis važiuoti ryt į kalvarijos zoosodą ir dėl šaldytuvo su produktais, kai nėra elektros. Bet iš balsiukų panašu, kad abiems gana gera atrakcija.
Apstojus lyti lekiu namo. Jau Žukausko g. tenka lipti iš troleibuso.
Ne, ne šio. maniškis sustojo anksčiau ilgoje troleibusų eilėje į kitą pusę ir aš perėjau sausąją gatvės dalimi. pakeliui pasižiūriu nuverstų medžių ir prisijungiu prie fotografuojančių, nes gi reikia kuo nors palinksminti lifte įstrigusį vyrą, kurį liftų tarnyba informavo, kad teks sėdėti kol atsiras elektra.
Tad lekiu pasišokinėdama per balas ir vietom brisdama pas vaikus. Bet kuo toliau tuo gražiau:
Beeidama net susimąstau kur mūsų senas laužas paliktas. Bet, pasirodo saugiai. Deja nepasisekė kitai už mūsų namo stovėjusiai mašinai.
Mūsų gražioji eglė neatlaikė... Užlekiu laiptais į septintą aukštą, pasirėkauju su lifte sėdinčiu vyru, tamsoje atsirakinu duris ir apovus vaikus guminiais bet pamiršę lietsargius išlekiam į ekskursiją po rajoną.
Jau kelis metus taip smarkiai nebuvo apsėmę mūsų gatvės, tad ir ši "atrakcija" buvo primiršta. Vietom linojo, bet su dviem smalsutėm apėjom tikrai nemažai ir medžių ypatybes taip pat šiek tiek panagrinėjom, pvz., kad eglių šaknys būna paviršiuje ir jos dažniau virsta, kad gluosnis lengvai lūžta ir pan. O matėm daug...
Neužilgo (po maždaug 1,5 val lifte) ir tėtis išėjo į laisvę, nes elektra atsirado, tad teko dar vieną ratą apsukti, nes abi panelės labai norėjo viską ką matė tėčiui parodyti.
Tad tiek tos audros buvo, o padarinių tvarkymui reiks daaaug laiko. bent jau kiemsargiams ir tarnyboms, kol surinks išvartytus medžius ir šakas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą