Plepsius

Kaip gera būti beveik trejų metų ir tikėti, kad viskas vyksta dėl tavęs.... Antradienį Ignėjai Megoje pasakiau: Žiūrėk, kaip gražiai pasipuošė parduotuvės. O ji nusišypsojo ir atsakė: mano gimtadieniui? Žinoma, gi gimtadienis bus anksčiau nei Kalėdos. :)

Kažkaip sutapo, kad ir kitas perliukas iš parduotuvės. Kols su Silvija Prizmoje surinkom pirkinius, Ignėja prižiūrima tėčio suposi ant karuselės. Grįžus šypsosi iki ausų ir sako: mama, aš radau draugą, ir rodo į šešiametį berniuką.
pažaidė dar jie šiek tiek. Išeinant sakau jai: atsisveikink su draugu. Tik Ignėja papūtus lupytes atšauna: joks jis man draugas, čia tik šiaip dėmesį rodo...
Va taip :)

Trumpa ataskaita :)

Pažadus reikia vykdyti, tiesa? Čia apie naują patiekalą iš turimų žurnalų ir desertą. Desertas buvo svečiams, tie patys pyragėliai iš namie gamintos šaldytos mielinės tešlos. O patiekalo receptas jau labai ilgai buvo padėtas ant palangės. Burokine tarka tarkuotų bulvių ir varškės blynai. Taip įdomus skonis.... Bet padaužyčių tėtis bemat visus suvalgė ir dar paklausė kada vėl kepsiu :)

Scanorama

Šiandien su Daiva buvom Scanoramoj. Ačiū, kad priminei, paraginai ir ten nuėjom. :) Filmą, tiesą sakant, rinkomės pagal dieną, kada abi laisvos ir valandą, kad viską spėčiau ir būtų kas padaužytes pažiūri. Iš pradžių kiek mėčiausi tarp dviejų, bet galiausiai pasirinkom Laimingas, kad esu kitoks. Nebūčiau aš, ar ne? :) Oi praeitam darbe diskutuotų apie šį klausimą per rytinį kavos gėrimą.:D
Jau nebeatsimenu kada žiūrėjau "rimtą" filmą. O šis dar buvo ir labai mielas.... Daug gyvenimo mačiusių senų žmonių veidai, akys, nuotraukos, prisiminimai. Buvo juokingų momentų, buvo liūdnų. Iš vieno jų tikrai norėtųsi pasimokyti manierų. Iš daugelio jų- gyvenimo džiaugsmo. P pabaigai buvo parodytas jauno vyruko monologas. Labai aiškiai sudėliota norint pabrėžti skirtumą, kad seniau buvo daug aiškiau kas yra kas, o dabar kartais sunku pasakyti....
tad kas tik turit noro- labai rekomenduoju :)

Šventės ir nešventės

Vėl savaitė kažkur baigia praliuoksėti- su savais ožiais, džiaugsmais, mano pabambėjimais ir visu kuo kitu kas priklauso. :) darželyje buvo Žibintų šventė. paprastai išaidavo taip, kad ten eidavo tėtis, bet šįkart jau reikėjo abi lydėti. Prisipažįstu, nelabai žinojau šios šventės prasmės. bet paskaičiau darželio puslapyje :D

Lapkričio 11 dieną yra minima Šv. Martyno diena. Nuo šios dienos pradedama laukti Kalėdų.

Kasmet Žibintų laikotarpio metu mūsų darželyje vaikai klauso pasakų apie nykštukus, žaidžia nykštukų žaidimus, dainuoja daineles. Mažieji darželinukai patys nori būti nykštukais ir pajausti stebuklų galią. Vaikai šiai šventei nuostabiais ornamentais dekoruoja savo žibintus, kurie galbūt atneš šilumą ir šviesą ten, kur dabar viešpatauja tamsa, uždegs mažytę ugnelę kiekvienoje širdelėje, įžiebs skaisčią saulelę kiekvieno mūsų viduje. 

Ir aišku, viskas baigiasi ėjimu į lauką su žibintais ieškoti nykštukų paliktų dovanų. :)

Turėjome vieną žibintą, tad kažkiek mėčiausi- pirkti  antrą ar daryti piešiant ant stiklainių. Bet galiausiai apsisprendėm piešti. Už Ignėją piešiau aš, nes nenaudėliukas nelaiku užmigo, o Silvija jau labai daug prisidėjo. Ir tiesą sakant uždegus viduje žvakutes jie atrodė tikrai neblogai. Ir dar kiek reiškė pasitenkinimo kupinas mano didžiosios balselis: mes su mama pačios padarėm!

 O Ignėja vėl maištauja prieš darželį.... Pagrindinė auklėtoja turi problemų su koja, trūko raiščiai, ir pamažu mažasis paršelis vėl ima išsidirbinėti... :( Nešoka ir nedainuoja per muzikos užsiėmimus, dar aišku garsiai paaiškindama, kad nepatinka. Nors panašu, kad visas daineles puikiai moka. kažkurią dieną susigalvojo miegoti sėdėdama.... O gražiausias pokalbis buvo po susirinkimo, per kurį papasakojo, kad antroji auklėtoja bandė vaikus išmokyti eilėraščio (visi jie gimę 2009 m., Ignėja viena jauniausių grupėse), bet panašu, kad nelabai pavyks.... Kitą dieną klausiu kokį eilėraštį auklėtoja mokė. Mano mažė šaltu veidu padeklamavo ir pasakė: Bet aš jo visai neišmokau ir nesakysiu. Sunku su tais užsispyrėliais.... Bet gal užsispyrusiai mama pavyks įtikinti užsispyrusį vaiką? ;)

Daivos blogas

ir vėl noriu pasidalinti taikliu įrašu apie popkultūrą. Labai daug kam pritariu. Ypač dėl I. Jankauskaitės nusikalbėjimo....
O jau kiniškas klipas koks... :) Maniškės kvykčiojo iš laimės žiūrėdamos. :)
Daivos straipsnis

Plepučiai

Nuklausytas vakarykštis mano plepučių pokalbis su šiek tiek priešistorės.
Ignėja žino, kad jos gimtadienis pirmą žiemos dieną, ir kad žiemą sninga taip pat žino. Tad netruko padaryti išvadą, kad per gimtadienį galės eiti į lauką su rogutėm. Silvija jau supranta, kad nebūtinai, bet bando guosti sesę:
-Žiūrėk, mama snaiges neria, tai jei per tavo gimtadienį nebus tikro sniego, prašysim daug tokių prinerti ir gal išeis važinėti....

Suknelės

Pagaliau pabaigiau savo didįjį šių metų projektą Silvijai, megztą suknelę, kuri turi suktis, būti su bantuku/kaspinėliu tam tikroje nurodytoje vietoje ir labai aukštai pasikelti į šonus. Ilgai vakarais mezgiau... Gal 10 kartų suabejojau ar rezultatas bus vertas to vargo, bet... Panašu, kad verta. Ir svarbiausia, kad panelytė labai patenkinta. Šiandien ja net į Prismą važiuodama užsimanė rengtis. Ir vienu metu tikrai pasigailėjau, kad neturiu fotiko. Reikėjo pamatyti, kaip mano damutė sumąstė prismos leidinį pavartyti atsigulus ant suoliuko ant pilvo, sulenkė kojas ir sukryžiavo, ir dar pažiūrėjo, kad suknelė gražiai kristų. :) kas įgimta, turbūt neatimsi. :) Užtat mažoji kaip užmigo mašinoj, taip ir Prismos vežimėlyje prasivežiojom miegančią.

Ir dar skubu duoti šios savaitės ataskaitą: beveik teisinga lazanija iš pirktinių lakštų jau iškepta ir suvalgyta, čia buvo naujasis receptas, o pyragėlių tėšla "vėsinasi" šaldymo kameroje ir savo žvaigždės valandos sulauks ryt. :)

Kažkaip ir vėl greit pralėkė savaitė, penktadienį straksint po balas ir klausant panelių išminties. Kaip visada, mano dvi kukules grįžtant iš darželio pakalbino vienas senukas. Ir tipiškais juokeliais: kad jei neklausys mamos, jis jas pasiims. Bet Ignėja nepėsčia, ramiai atšovė, kad su tėte bus. tas pamąstė, ir sakė ir tėtę pasiimsiu. bet abi paaiškino, kad turi senelius ir tetą Jovilę. Va tada senukas matyt nusprendė, kad mūsų visų neišmaitins ir savo išminties daugiau nedemonstravo. Šiandien vėl daug visko teko nuveikti. Bet gražiausia buvo žiūrėti kaip vakare Ignėja su tėčiu "mankštą darė". pažiūrėjo į tėčio daromus atsispaudimus, atsigulė, pabandė, bet neišėjo. tada iškėlė užpakaliuką, pasukiojo ir užtikritu balsu pasakė: taip sunkiau, tu nebandyk, vis tiek neišeis.
Kad man tokio pasitikėjimo... :D

Pažadai

Šįkart apie mano pažadus, nes mano maži paršeliai nei pro kur jų nesilaiko....
Tvarkydama recptus (žurnalus, knygas, iškarpas ir kažkada atspausdintus bei persirašytus), supratau kiek be proto daug jų turiu. Tad neatsargiai pažadėjau, kad kas savaitę išbandysiu po naują receptą ir kepsiu po desertą, nebūtinai naują. Tik kažin, ko kažkas labai juokėsi... Na, gal ir nebe pirmą kartą žadu...
Fotografė iš manęs nekokia, ypač maisto srityje. Bet ataskaitą pabandysiu duoti.

Kvepalai

Deja ne man. Nors reikia pasakyti, kad jų kvapas toks, kad mielai pasiskolinčiau ir gal pasiskolinsiu. matyt dar neišaugau iš septynmečių grupės. ;)
O jei rimčiau, šiandien atšventėm Silvijos gimtadienį su seneliais. Ir mano padaužytė jau be galo laiminga turėdama savo išsvajotus kvepalus.

užtruko surasti, išrinkti. pauostyti kur Kaune taip ir neradau, tad spėliojau spėliojau, kuris iš dviejų Jacadi kvepalų mergitėms (ar 3-7 m amžiaus, kuriame pasak aprašymų dominuoja karamelė, ar nuo 7 m. mergaitėms skirti kvepalai) ir pasirinkau antrąjį variantą. Butų tikrai smalsu apuostyti pirmuosius, bet šie tikrai nenuvylė. neesu kvepalų žinovė ir tikrai ne taip lengva man apibūdinti kvapus. Bet jie gaivūs, ir kartu saldoki. Neįkyrūs ir išliekantys. Ir taip, tikrai praėjus kiek laiko pajutau vanilę. :) Dermatologų patikrinti. O Silvijai dar labai svarbu buvo ir gražus buteliukas ir dėžutė. Čia kaip Silvija išaiškino močiutei: Iš Prancūzijos, mergaitėms, o ne kažkokioms tetoms, skaniai kvepia, daržely niekas neturės, o jau buteliukas koks gražus... :) Ech, jau visa panelė... Dar besimėtanti ar leisti darželio draugėms pasipurkšti ar ne. Bet buvo smalsu matyti tą susidomėjusį ir pasimėgaujantį žvilgsnį uostant pačios pasipurkštus kvepalus ant rankytės.