Atostogos ir knygos

Ar patikėsit, nuo trečiadienio man atostogos. Net jei su penkiais skambučiais iš darbo per dieną, tai vis tiek atostogos. Prieš pat jas su bendradarbiu kalbėdami apie lietuviškus orus ir pajūrį jis pasakė, kad koks skirtumas, galima ten tiesiog būti ir skaityti. Bevaikis, jei ką. Nepagalvojo, kad prastu oru ten tektų vaikus linksminti, o ne skaityti. Bet ta proga iš bibliotekos parsinešiau tris knygas. Paprastai renkuosi pati, o šįkart paprašiau bibliotekininkės ką nors pasiūlyti. Ir jei ką šie pasiūlymai viršijo lūkesčius. Labai rekomenduoju:

Pagal viršelį arba pavadinimą turbūt būčiau neėmus nei vienos, jei rinkusis pati. Bet man labai labai patiko. :)

Vaikystės

Pastaraisiais metais fb vis klaidžioja post'sai apie tai, kaip mūsų karta turėjo vaikystę, kiemą ir t.t., kiek daug nuostabių dalykų buvo. O aš nuoširdžiai pavydžiu Silvijai tų galimybių, kurios yra dabar. Nors, pamąsčius, Ignėjai turbūt labiau patiktų tokia vaikystė kaip aš turėjau, aš ko gero keisčiau į dabartinę Silvijos. Ir iš karto parašau kelis teiginius. Tokius aš jau pripratus išsakyti, ypač Silvijos atveju: Ne, aš jai leidžiu miegoti pietų, net migdau, bet ji pati nemiega. Arba ne, aš tikrai neverčiu jos viskuo domėtis ir mokėtis (ir piktdžiugiškai žiūriu darželio direktorei į akis kai jos atsiųsta psichologė stebėjusi Silviją mišrioje grupėje tai patvirtino). Dar galiu pridėti apie nevertimą vaiką lankyti tiek būrelių. Tiesa, labai norėčiau kad tokia prievarta duotų naudos. Pavyzdžiui, bandau versti skaityti knygas. Rezultatas? Skaito kai liepiu arba žino, kad paskaičius ką nors lengviau išsiprašys. O šiaip skaito daug, tik ne knygas, pvz. naujienas internete arba kažką google...
Bet ne apie tai aš, apie vaikystes. Prieš savaitę Silvija buvo dar vienam renginy kurio pavydėjau. Vytauto Didžiojo karo muziejus, kurį nuo vaikystės labai mėgau, bet dabar būdama vaikas turbūt dievinčiau, surengė žalgirio mūšio inscenizaciją- vaidinimą su istorijos elementais ir persirengimais. Turbūt net nereikia klausti ar Silvijai patiko :)

Nuotrauka ir jų puslabis FB yra čia.

Kas dar buvo? Paisbaigė vasaros stovyklos, taip pat ir ko gero labiausiai patikusi Jaunųjų turistų centre, Aš iki šiol neįsivaizduoju tokio vaizfdo, bet labai norėčiau pamatyti : mano princesė ant žirnio miške nugriuvusi į dilgėles ir nerėkia. :D Čia tikrai kažkas iš fantastikos srities. Bet pasirodo buvo... Ir dar daug daug kalbų ir įspūdžių apie tai.

O aš paėmiau ir ant staigiųjų Renaldą ir Silviją ištempiau į dienos kelionę į Rundalę. Žiūrinėjau tą pati kaip tyčia daug minėtą FB, pamačiau Aistės palaikintą jos draugės nuotrauką iš Rundalės su daug rožių ir... Po poros dienų jau buvom ten. Ignėja pastaruoju metu prasta keliauninkė, kai mašinoj jai darosi bloga. Mūsų senukas, kur po paskutinio tvarkymo dar dvokia dyzeliu daug prie to prisideda, bet... yra kaip yra. Mano suplanuoto raudono Porsche dar teks kelis metelius palaukti :D Bet Silvija važiuoti mėgsta. ir su trumpu stabtelėjimu Panevėžyje mes pasiekėm Bauskę ir po to Rundalę. Pati iš savęs juokiausi važiuodama, kad turbūt pirmą kelionė tokia, kad net rimčiau į žemėlapį nepažiūrėjom. Bet viskas pavyko puikiai. Apėjom Rundalės rūmus, kuriuose Silvija kažkodėl labai įtartinai jaudinosi ir vis bandė įkišti ranką man į rankovę, ko jau senokai nedarė. Net juokiausi, kad gal praeituose gyvenimuose čia buvo hercogaite ir staiga tai supraro, kaip ir tai, kad tuoj reiks grįžti į žiauria realybę. :P Buvau aš Rundalėj prieš 9 kokius metus. Viskas išgražėję- tiek pilis, tiek sodas. Būtent jame ir praleidom daugiausia laiko. Net ir Versalio gerbėjui Renaldui sodas labai patiko. O Silvija gavo galimybę persirengti to laiko drabužiais.

Grįžtant dar sustojom Bauskėj, pasivaikščioti po pilį ir aplink.

O palaksčius po kalnelius laukė ir latviški ledai bei kelionė atgal. Iki Panevėžio, kur susitikau kokius 23 metus nematytą pusbrolį. Prisipažinsiu, labiausiai dėl Silvijos, kuriai vis dar nepraėjo noras pažinti kuo daugiau savo giminių. Aš aišku taip drąsiai nėjau. Bet Silvija pažadėjo už mus pakalbėti, jei nežinosim ką pasakyti. :) VBet neprireikė. Buvo labai smagu. Ir tikiu, kad tai buvo ne paskutinis mūsų susitikimas

Vis dar lietus ir tolimesnės stovyklos

Net susimąsčiau, kiek buvo dienų kai visai nelijo? Nedaug... O kiek rytų kai galėjau eiti be striukės? Irgi turbūt nebuvo. Aišku, reikia nepamiršti, kad mano darbas prasideda 6 ryte (kas, ir kas gali būti toks žiaurus ir sugalvoti darbo pradžią tokiu laiku? kas iš to, kad anksčiau baigiasi. Bet nuo 8 aš jau tik pusiau žmogus. O miego užsinoriu dar anksčiau). O naktys šaltos... Jau vieną dieną mačiau rūką virš neries, kas paprastai būdavo tik rudenį... Bet grįžkim prie lietaus. vakar pylė kaip iš kibiro, tad pasidžiaugus, kad aš su crocsais bridau sau ramiai per plaukiančią gatvę ir nebuvo ko gailėti batų :)

Tad taip, dirbu. Ir kol kas dar atostogos atrodo toli... Tuo labiau, kad jų pradžia kiek neapibrėžta. :(

Silvijos vasara skrenda toliau. Į mokyklą dar neužsinorėjo. Kur jau norės, kai veiklos pilna. praietą savaitę buvo stovyklėlėj Tautinės kultūros centre Jakšto g. Pavadinta buvo Pažintis su teatru. Bet to teatro ten buvo tiek nedaug... Atvaikščiojo. Vis pabambėdama, kodėl to teatrro čia nėra.  Be didelio džiaugsmo atbuvo. Daug nepasakojo. Ir visai neliūdėjo, kad baigėsi. Pirmoji stovykla kur palikom pasirašydami, ir pasiėmėm pasirašydami. Visur kitur nebuvo taip griežtai.

O daugiau nieko ypatingo. Gyvenam. Laukiam gražių orų. Ir gal pagaliau Silvija vėl atrado skaitymo džiaugsmą. Tomo Dirgėlos knyga. Aš "sugraužiau" per vakarą. Dabar Silvija po truputį vis skaito :)

Antroji Silvijos stovykla ir noriu tikros vasaros

Žinot apie ką aš beveik kasdien pagalvoju ? Apie buvusias keliones po šiltus kraštus ir kaip aš ten ir vėl nriu... Nes vakar, liepos 2 dieną, 7 val vakare su megztiniu ir neperpučiama striuke išėjusi pasivaikščioti sugebėjau kaip reikalas sušalti... Panašu, kad šalta nebuvo nebent mano vaikams ir sutiktiems šliužams, kurių Silvija spygaudama bijojo, o Ignėjai jie atrodė mieli, gražūs ir įdomūs. Tuo pačiu išėjo nemenka neplanuota pamokėlė apie invazines rūšis, kodėl tai blogai ir "moksliniu" Igniūčio tyrimu kiek tie iš Ispanijos atkeliavę šliužai gali susitraukti juos palietus. Buvo padarytos labai rimtos išvados: Daug. :)
Kelios foto čia ir čia.

O praeitą savaitę Silvija ėjo į dar vieną stovyklėlę- būrelį. Šįkar bibliotekoje. Ne mūsų, nes netiko laikas. Įdomiausia, kad nors internete ir skelbiama, kad tai parko biblioteka, ant durų vis dar kaba užrašas Vitebsko... Bet vienaip ar kitaip buvo ta. Nors ir be didelio noro, Silvija atvaikščiojo visas dienas. O aš pagalvojau, kad tai buvo padaryta atmestinai... Net ir atsižvelgus į tai, kad lankstymo turėjusi mokyti moteris stovyklos viduryje susirgo, man stovykla iš Silvijos pasakojimų atrodė kiek vienapusiška ir nuobodoka. Ir kas keisčiausia, nebuvo jokios su knygomis ar skaitymu susijusios veiklos... 4 valandos, dalis laiko skirta užkandžiavimui. Ir kaip supratau dalis laiko veikti ką nori. Taip, lankstiniai buvo įdomūs. Žinau, kad piešė, bet ar būtina rinkti vieną gražiausią piešinį ir jį apdovanoti? Ypač, kai stovyklėlę lanko 4-5 vaikai, ir laimi, žinoma, vyriausia? Lipdė iš modelino. Sakė, kad buvo įdomu. Bet vėlgi, grįžus taip pat pastebėjo, kad buvo per ilgai ta pati veikla ir nieko naujo.
Pabambėjau :D
O jei rimčiau, džiugu, kad ir ši biblioteka prisijungė savo ar ne savo noru prie stovyklų idėjos. pagal bibliotekos puslapyje įdėtas foto , tiesiog yra ko pasimokyti iš kitų skyrių. Pirmas blynas gal kiek ir prisvilo. Bet jei tik bus noro- tobulėti tikrai yra kur. :)