diena

Oho, kiek kritika besiteisinančių ir pykstančių pritraukė. Net juokinga. Bet jei būčiau išgyrus per visus galus, rekomendavus visiems pažįstamiems ir nepažįstamiems, pvz įtikinus visus muziejuj masiškai apsilankyti, tikrai tiek dėmesio nebūčiau gavus. Bet va drįsau kritikuoti... O man turbūt daug pikčiau kai kiti burba po nosim ir nieko nepasako kas vyksta blogai. Bet matyt tik man. :)
Bet ne apie tai aš, pasišypsojau skaitydama komentarus ir tiek. Visiems neįtiksi ir niekada to nenorėjau.
Norėjau parodyti smagų projektą, kurį užmačiau facebooke:
Pasikeitimas
Tokių foto, kuri pozuojama taip pat kaip prieš daug metų jau mačius daug, bet tokio, kur kartos keičiasi drabužiais dar ne. Pažiūrėjau su malonumu :)

Ekskursija Gaižiūnų poligone

Na va, šį mėnesį prisidirbau. Po Klaipėdos čeburekų Renaldas sakė daugiau nerinkti valgymo vietų, o po šios "ekskursijos" sakė gerai pasvarstys ar važiuoti į mano siūlomas ekskursijas :D
Bet apie viską iš pradžių. Facebooke, Jonavos krašto muziejaus psl. pamačiau skelbimą apie Gamtinę pažintinę ekskursiją
"Liepos 25-26 d. kviečiame susipažinti su unikaliu gamtos kampeliu, dažnai vadinamu "lietuviškąja Sachara". Toks pavadinimas Gaižiūnų poligonui prigijo neatsitiktinai - vėjo supustytų žemyninių kopų peizažas primena didžiąsias dykumas. Pasivaikščiojimo metu susipažinsime ir su šio unikalaus gamtos kampelio gyventojais - smulkiąja fauna. Išskirtinėje gamtinėje aplinkoje galima aptikti ir išskirtinių, kitur Lietuvoje nesutinkamų rūšių atstovų, tad pasiruoškite susitikimui su iki šiol nematytomis būtybėmis.
Su makro gamta supažindins ir apie vabalų kasdienio gyvenimo ypatumus bei pomėgius papasakos entomologas, vabalų žinovas Giedrius Markevičius."
Skamba neblogai, ką? Ir vieta įdomi, apie vabalus nieko nežinau, beje, naiviai tikiuosi, kad bus kažko daugiau nei tik vabalai, tad tuoj užsiregistruoju, informuoju Renaldą ir su nekantrumu laukiu. Kadangi nelabai žinom kur tiksliai ten poligone susitikti, o ir pavežėti kažką galim, pasirenkam organizatorių pasiūlytą variantą, 10,30 susitikti muziejaus kiemely.
Ir štai ekskursijos diena. Vaikus paliekam pas senelius. Dabar jau pritariu, kad laimė, kad Silvija persigalvojo ir nevažiavo. Būtime neišsisukę be labai didelės kompensacijos.... Ir kiek per anksti nuvažiuojam į Jonavą, tad dar apsukam ratą po ją. 10,15 pasistatom mašiną netoli muziejaus. Lentelė ant durų rašo, kad muziejus dirba ir šeštadieniais nuo 10 val, dar pymė, kad čia turistų informacijos centras. Bet durys užrakintos. Dar matėm moterį, kuri taip pat bandė patenkti į vidų ir nusprendėm, kad turbūt važiuos ten pat. 10,30- vis dar nieko. Duotas tik muziejaus tel., kuriuo niekas neatsiliepia. 10,37 (taip, taip, aš bjauri, skrupulinga ir kokia tik nori ) atvažiuoja mašina ir iš jos išlipa 5 žmonės (hm, jei ne mes, kaip jie tą moterį būtų nusivežę, nes kaip ir elektroniniam laiške žadėjo...). Pora dar nueina į parduotuvę, darbuotoja atrakina muziejų. Aš jau tada suabejojau ar verta važiuoti. Jei būtų Kaunas gal ir būtume grįžę, bet iki Jonavos šioks toks galiukas nuvažiuota... Apie muziejų patylėsiu. net mažiukuose miesteliuose esu mačius geresnių. Labiausiai nustebina, kad pagrindinėj salytėj pagrinde tik žemėlapiai ir varpas. Iš cerkvės, bet darbuotoja nežino kokios. Hm... Po mano nustebusio "Tik tiek?" pasiūlo nueiti į patalpėlę rusy.
10,50, pajudame link Gaižiūnų. O ten ir supratom, kad susirinko savų kompanija ir mes. Matyt reikėjo pinigus panaudoti ir renginį surengti... Nuvažiuojam į poligoną. Palikę mašinas, vis dar skeptiškas veidais einam į priekį. 

Darbuotoja apie patį poligoną ne kažin ką gali papasakoti. Laimei, mūsų bendrakeleivė, kuri dirba Ralio mokykloje, labiau informuota. Keli etimologų būrelio nariai išsilaksto į šonus  gaudyti vabzdžių. O Renaldą vis ima juokas iš mano veido išraiškos. Aišku, smagu pamatyti žiogus, skėriukus, kurie yra ėdriųjų skėrių "pusbroliai", bet nesupykit, pasakojimo lygis ne kažin kas... Paklausus apie augaliją sužinom, kad botanikų tarp jų nėra... ir tik vėliau, prisiklijavus prie vieno vyresnio amžiau vyriškio jau darosi šiek tiek įdomiau. Nes jis tikrai gali papasakoti šį ta daugiau nei vabzdžio pavadinimas. Ir dar nebijo širšės į rankas paimti, o mano akim žiūrint tai jau didvyriška :D

Vabzdžių ir vabalų daug nebuvo. Tiesa, rado vieną įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą, foto galite pamatyti čia
O šiaip įdomi vieta. Smėlis. Sausos samanos ir šiugždantis garsas jas užmynus. Kopa. ;)

daug nematytų augalų. Aišku, kai pamatai šviežiai numestą banano žievę gal ne taip smagu. Ir nesakykit, kad čia natūralu, chemikalų daug ant jos privaryta. Ir keisčiausia, kad tai darė žmogus kuris fotografavo tiek daug augalų....

Kažin, kvietimo į teismą už šmeižtą laukti? Bet jei ką turiu du liudininkus, kurie matė metimo procesą, gal išsisuksiu. :P
Tad po max. 2 valandų supratom, kad nebėra čia ką veikti, ir visi trys pašaliečiai ilgu apžėlusiu buvusio aerodromo taku žygiavom atgal.

Reziume? Būna tikrai geresnių renginių. Net kaip nemokamam, silpnoka....






 

Futbolas :)

Aš jau net neprisimenu kada Silvija pradėjo zirzėti kad ji nori eiti į stadioną žiūrėti futbolo. O mūsų tėtis futbolo aistruolis, bet tik ne lietuviško... Tad kai tas zirzėjimas jau kiek įgriso pradėjau šiek tiek googlinti. Jau ne vienam žmogui spėjau pasiskųsti kad niekaip nesuoprantu, ar tos nužiūrėtos rungtynės mokamos ar ne. Net į sporto halę, kurių svetainėje skelbiami ir stadiono renginiai spėjau pasiskambinti. Nežinojo. Tad vienam psl. užtikus info, kad nemokamai, nusprendžiau patikėti ir eiti.
Čia prasidėjo kita linksmybių dalis. Ko niekada nesitikėjau. Atsiverčiu sporto halės psl- rungtynės 27 d. Atsiverčiu sms lygos- 22 d. Dar interrnete randu 23 d. O geriausias bajeris laukė FK stumbras svetainėje:

Išdidinus šį printscreeną turėtų matytis, kad viename psl. galima rasti info, kad rungtynės ir 22 d., ir 23 d. :)
Bet šiandien paskubu nusidirbti darbus, šiaip taip įkalbam Ignėją ir visi patraukiam į stadioną. Mašinų aikštelėje mus pasitinka Marijampolės Sūduvos fanų būrelis, tai beveik paskui juos ir patraukiame į stadioną. Šįkart aš netgi žinau kuris įėjimas atidarytas. :P Prie vartelių stovi du apsauginiai. Patraukiame į tribūnas. Aš jau matyt po vakar pripratus prie murzinai dulkinų plastmasinių kėdžių, nors ir vakar nekreipiau dėmesio. Visi klestelėjome ir dairėmės. Juokiausi kai pamačiau, kad prie tos mažos Sūduvos fanų grupelės tuoj prisistatė du apsauginiai.

Kažkur vidury atsisėdo dalis žmonių su Stumbro atributika, ir šiaip šiek tiek buvo. Bet mažai... O juokingiausia buvo stebėti besirenkančius vyrukus. Netoliese du ant kėdžių pasitiesė lovatiesę. Kiti dėliojo laikraščius. O prieš mus atkeliavusi ketveriukė su tokiu ryškoku marijampolietišku akcentu taip stropiai bandė valyti kėdes popierinėmis nosinėmis, kad net Ignėja susidomėjo: mama, tie dėdės ką ten daro? Bijo išsitepti, todėl bando nuvalyti kėdes. Mano primadona suraukė nosį ir taip pat garsiai komentavo toliau: Bet jei nei pasipuošę nei ką. Ir ką, išsiplaut nemoka? Ar mamų neturi? Vienas iš vyrukų krizeno, kitas raudonavo, bet tuoj klestelėjo atsisėsti. :)
Rungtynės? Ne man spręsti... Atleiskit visi futbolo fanai, bet man tai toooks nuobodus žaidimas. tad tėtis žiūrėjo aš netrukus užiminėjau vaikus. Bet prisipažįstu buvo labai labai keista sėdėti stadione Kaune ir jaustis kaip Marijampolėje, nes girdėjosi tik jų fanai. jau vakare Facebooke vienas protingas žmogus paaiškino, kad Stumbras neturi fanklubo. Net maniškėms tai atrodė keista, tai nsuprendė marijampolės sirgalius perrėkti. Nu kur jau pavyks tiems dviems kad ir garsiems bet vaikiškiems balseliams. Bet užtat labai entuziastingai bandė. :) O ir įgūdžių po golbolo yra. ;)
Šiaip taip sulaukę pertraukos dar nuėjom į ąžuolyną. Silvija labai norėjo į dainų slėnį, bet... radom užimtą. :)

kažkokia grupinė bokso treniruotė. Dabar jau Silvija ir boksą nori lankyti. ;) O ką, daržely šiek tiek su muatai ar kaip ten jis rašosi susipažino, pirmyn iki pirmos mėlynės :P

Nuotraukos ir... sportas :)

Šiandien pusiau neplanuotai atsidūrėm senamiestyje. Nes mano mažoji bandelių su cinamonu gerbėja vis paklausdavo, ar būna spurgų su cinamonu. O man staiga dingtelėjo, kad žinau kur jų būna. :) Gi mano numylėtam Holy donut. skaniai ignytė ją krasnojo, tik paskui praustis šiek tiek prireikė. O ten būnant niekada neišeina praeiti pro prezidentūros sodelį. Šįkart buvo nauja nuotraukų paroda apie tarpukario Kauną. Patinka man tokios, kur būna parašyta kas dabar toj vietoj. gal du kartus ėjom ir skaitėm. Nustebau, kad prie kareivinių buvusi Vyčio žirgo (ar pan. besivadinanti) skulptūra turėtų būti perkelta prie Veterinarijos akademija. panašu, kad tėčiui jau teks vežti mus ten žiūrėti. :)
O paskui dideliam Silvijos džiaugsmui vežiausi abi į dar vieną nemokamą renginį. (Čia šioks toks prikaišiojimas tiems, kurie sakė, kad bet kur išeiti labai daug kainuoja. Tereikia noro ir šiek tiek paieškoti informacijos. Ir transporto, mano atveju turimo nuolatinio). Kaune šiandien ir ryt vyksta Kauno atvirasis lengvosios atletikos čempionatas Dariaus ir Girėno stadione. Bevesdama vaikus suvokiau, kad aš jame turbūt ir nebuvau buvusi. Tai nebuvo svarbios varžybos, o ir žiūrovų buvo vos kelis. Bet maniškėms buvo tiek įspūdžių... Pats senutėlis kiek apleistas stadionas, į kurį tik aš atkreipiau dėmesį, aukštai iškilę žiūrovų tribūnos, kurių viršuje buvo labai smagu palakstyti. Ir žinoma rungtys, vykstančios po kelias vienu metu, į kurias vos spėjo sukioti galvas. O atėjus tėčiui dar reikėjo daug daug pasimaivyti ir išdykauti.

Šiandien matėm šuolius į aukštį, šuolius į tolį, įvairius bėgimus ir disko metimą. Aš visgi dar kartą supratau, kad man labiausiai patinka žiūrėti šuolius į aukštį. O Ignėja uždavinėjo tieeeeek ignėjiška logika paremtų klausimų... :D Pvz., o kodėl tiek daug nori būti pirmi? O susitarti negali, kad kiekvieną kartą kitas pirmas? O ko teta dar šoka, jei jau vis tiek laaimėjo? Kam jai to geriausio sezono rezultato, jei už jį antro medalio neduoda? O kodėl tetos be gražių suknelių bėga? O ta tema su labai trumpais aptemptais šortukais kitokiems pinigų neturėjo?
Užtat Silvijai labiau rupėjo kaip ta veja užauginta, ant ko ten nusileidžia šuolininkai į aukštį ir t.t.

O ryt, jei pavyks atspėti datą (čia kita istorija kurią papasakosiu) ir tikrai bus nemokamos bei spėsiu su darbais eisim žiūrėti futbolo!

Paspirtukai

Net susimąsčiau, ką maniškės labiau mėgsta- dviračius ar paspirtukus. Turbūt pagal nuotaiką. Arba pagal tai, ką tėvai sutinka imti. ;) O šiandien pagaliau įgyvendinom seną seną planą- išbandėm pro šilainius einantį dviračių taką. Kas pėsčiom, tai yra aš, o kas su paspirtukais. Žinoma, viso neįveikėm, gal pusę, bet buvo labai smagi pramoga su sustojimu žaidimų aikštelėj. Bet smagiausias turbūt buvo Ignėjos atradimas, kad riedant lygiu keliu nuo kalno nereikia spirtis, o tik kartais pastabdyti. Kaip gera būti trimete. :D

Daug čia visko buvo per praėjusią savaitę. ir darbų, ir šiek tiek pramogų. Lydėjom tėtį į pajūrį, tik vėl pataikėm, kai buvo iškelta raudona vėliava ir teko apsiriboti pabraidymu ant kranto, tai yra laukti kol bangos ateis iki mūsų.

Dar Palangos botanikos sode išuostėm daug rožių ir kitų gėlių. Nors ir jau žydėjimas į pabaigą, buvo labai gražu. Tik "pagauti" mano paneles nesimaivančias prieš fotoaparatą irgi sudėtinga užduotis.

 Dar straipsnio delfi sugundyta įkalbėjau šeimyną sustoti Klaipėdoj, Senojoj čeburekinėj. Tik panašu, kad Renaldas daugiau jokių mano pasiūlymų apie maistą neklausys. :D Dydis tiesa atitiko, bet už ką tos visos pagyros nežinau. Nes pralaužus vieną čebureką visa lėkštė jau plaukė aliejum. Ir pas kaimyną prie gretimo stalo matėm taip pat. Kiti du buvo valgomi. Lyginant su pirmuoju tai jau skamba neblogai....

Ir dar daug skaitom vakarais. Be mumių, maniškėms labai patiko ši, labai labai paprasta, bet neatsižiūri meškiukų:

Siužetas labai paprastas, meškiukai kasdien girdi, kad jie patys mieliausia, bet vieną kartą ima ir susidomi ar tikrai.

Daug golbolo ir daug lietaus

Taip jau atsitiko, kad smalsytės Silvijos dėka mes šiuo sportu tiesiog gyvenom. Net tėtis tris rungtynes pamatė. O Ignėja ramiai valgė sausainius, piešė, tik kai reikalas būdavo paplodavo viena laisva ranka sau per petį ir žinoma, garsiai skanduodavo "Lietuva!". Dar tiesa su krūva dėdžių ir tetų spėjo susimojuoti ir oro bučkių pasiuntinėti. Gera būti mažai ir žaviai, ar ne? :)
O Silvija tiesioga juo gyveno: pyko kai nesisekdavo, žadėjo daugiau niekada nedraugauti su suomiais ir ten nevažiuoti (ir ką man tai primena, ką? :D ). Suskaičiavom, kad iš viso su Silvija matėm kokias devynias rungtynes, ir dar kelias po truputį. Jau šypsojausi, kai paskutinę dieną su mumis sveikinosi čekų treneris, krūva su šiuo sportu kažkuo susijusių žmonių ir pagaliau supratau klausimą "Kieno jūs?". Visi manė, kad esam kažkieno iš žaidėjų giminės ar draugai. Lietuviai užėmė trečią vietą ir aš tikrai jais labai didžiuojuosi. Ir džiaugiuosi, kad visi radom naują įdomią ir nenuobodžią sporto šaką.

O šiaip daug lijo... Nors šiandien tai visai nesutrukdė lietaus tarpe išeiti su lietaus kelnėm ir naujais vandens šautuvais išsidūkti. Jau seniai nebuvau jų mačius tokių laimingų.

Golbolas

Ech, turbūt negerai, kai jau maišau ne tik kelinta mėnesio diena, bet ir kelintadienis? Bet jei ką tikrai ne iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti. Vakar daugdaug dirbau, tad tik pakeliui užsukome pažiūrėti tų apmegztų medžių Laisvės alėjoje. Man gražu. Ir panelėms patiko. Tuoj nulėkė pačiupinėti.
O šiandien ištesėjau Silvijai pažadą ir iškeliavome į sporto halę žiūrėti Golbolo Europos čempionato (ir kartu atrankos į parolimpines žaidynes). Dar ir pasigooglinti teko, kad papildyčiau kažkada seniai, kai dar turėjau laiko pažiūrėti žinias, užfiksuotus faktus. Turbūt kaip ir daugelis, žinojau, kad tai aklųjų ir silpnaregių riedulys, norint sudaryti vienodas salygas būna su raiščiais, ar kaip pavadinti, ant akių ir turim stiprią vyrų nacionalinę komandą. Tad abi su Silvija entuziastingai, Ignėja kiek susiraukus žygiavom į varžybas. ir reikia pasakyti, kad buvau labai maloniai nustebinta. Tikrai įdomu! ir tie du kėlinukai po 12 min. tiesiog praskrieja. Kiekvienos komandos po tris žaidėjus išeina į aikštelę. Teisėjas visų paprašo tylos, kad žaidėjai girdėtų kur  rieda kamuolys ir jį pagautų/atmuštų. Nors man vis tiek mistika kaip tai galima padaryti.
Pirmosios buvo Lietuvos varžybos su Čekija. Pralaimėjom... Bet kiek buvo intrigos.:) Ir iš savęs mintyse juokiausi, kad būčiau kiek per agresyvi sirgalė. Kai paskutinę sekundę lietuviams pralaimėjus į pabaigą atėjusi Suomijos rinktinė puolė ploti ir džiaugtis, net pati nepajutau, kaip sušnabždėjau f*** Finnish. Nerėksi gi kai vaikas šalia, nes teks aiškinti ką sakau. bet matyt labai išraiškingai, nes kad gavau mirksnį ir šypseną iš vieno suomių trenerių ar pagalbininkų... Ne, nenuraudau. Tik buvo kiek juokinga, kai jis ir per kitas rungtynes praeidamas pamojavo...

Į  pirmąsias rungtynes atėjom per žaidėjų pristatymą, kuris vyko likus 15 min iki pradžios. Bet kai pabuvom dar dvejas, taip ir nesupratau kodėl prieš nacionalinių komandų rungtynes nebuvo giedamas himnas.
Vėliau pikčiuką Ignėją įsiūliau tėčiui ir su Silvija vėl atlėkėm žiūrėti rungtynių. Pirmiausiai Ukrainos su belgais. Turbūt nereikia klausti už ką man liepė Silvija "sirgti". Už ukrainiečius, nes jų labai gražūs tautiniai šokiai. :D o man koks skirtumas. Buvom turbūt vienintelės tiesiogiai su šia sporto šaka nesusiję žiūrovės... bet ukrainiečiai laimėjo. :) Ir turbūt šiek tiek nuopelnų galima priskirti ir šiai aktyviai sirgalei. ;)

Į lietuvių rungtynes jau daug daugiau žmonių prisirinko. Švedai buvo sutriuškinti, nors tai buvo rungtynės dėl antros vietos grupėje. Bet įvarčių buvo daug ir tikrai nebuvo kada nuobodžiauti. Tuo pačiu Silvija anglų kalbos pramoko, nes jai baisiai rūpėjo ką ten teisėjas vis sako. :)
O ryt, jei tik nelis teks kaip nors pėsčiom nukeliauti nuo stotelės iki sabonio centro, bet jau žinau, kad niekur nedingsiu, nes Lietuva žais su Ukraina.

Laisvadieniai

Jų buvo daug, net trys. Bet kadangi su mano laisvadieniais jie visai nesusiję, tai net nelabai pastebėjau... Šeštadienį per karščius išleidau paneles su tėčiu į vienos iš jų krikšto tėčio sodą pasiturkšti baseiniuke ir bandyti dvynukus iš doros kelio išvesti. Gal per maži dar truputį, nespėjo, bet esu tikra, kad sugebės. Betgrįžo prisidūkę, laimingos, pilnos įspūdžių ir pasakojimų. :) Gal turintiems sodus-kaimus su baseinais tai ir kasdienybė (užuomina- kvieskit į svečius :P), bet maniškėms tai buvo tikrai puiki atrakcija. O dar buvo proga tiesiai nuo krūmų prisiragauti uogų, kepti dešreles ir daug siausti.

Sekmadienį nuo karščio bėgom į pavėsį prie mokyklos su visa kambarine palapine. O kiek džiaugsmo ir kjuoko būdavo, kai ją nupūsdavo.
O pirmadienį anksti ryte visgi nuvažiavom prie karjero. Tiesa kiek suvėlinom ir buvom apie 7,30. Nors planavom būti dar anksčiau. Dar nekaršta, bet jau šilta. O žmonių buvo daug. Dauguma vaikštančių ir sportuojančių, bet keli ir besimaudantys. Silvija pagaliau išdrąsėjo ir pradūko su ratu. O mes su Ignėja tyrinėjom žuvytes, su tėčiu žiūrėjo ir skaičiavo jau ūgtelėjusius ančiukus, iš širdies taškėsi ir net nepastebėjom kaip praėjo pusantros valandos. O apie devynias jau prisirinko daugiau žmonių. Vakarop mūsų laukė pustuštis burbuliatorius. Ir aš buvau suabejojus ar kas ateis, ir dėl Operetės Kauno pilyje, irdėl to, kad ilgasis savaitgalis. Bet mes buvom. ir vėjas burbulams buvo labai tinkamas. ;)

 Tik tokį matyt svarbaus žmogaus elgesį pamatėm... Pagrindinė stovėjimo aikštelė buvo užtverta ir įleido tik su leidimais ir išrinktuosius. Mums beeinant atvažavo kažkokia persona su EFL 844. Aš suprantu, kad kartais reikia su mašina nusileisti iki pat renginio vietos. Bet nors suprask nesugalvoju, kokia prasmė įvažiavus į aikštelę staiga pasukti ir dideliu greičiu nuvažiuoti pro garsujį kauno tualetą ir vėl pasukti į aikštelę, pasidairius nuvažiuoti žole kur reikia. Matyt ne visi, pvz. aš, esam tokie protingi...
O vakare neturėjom kito pasirinkimo kaip važiuoti į Čečėnijos aikštę himno giedoti. Prieš tai dar buvo liaudies dainavų koncertėlis su pasakojimais apie tautinį kostiumą.

Žmonių buvo nedaug, pagrinde pensijinio amžiaus arba arti jo, keletas su anūkais, viena šeima su jau paaugliais vaikais ir mes. Artėjant himno giedojimui prisijungė 4 pareigūnai paradinėmis uniformomis. Kiek nustebau, kai atėjo žmonės iš greta esančio alaus baro Pivorius  ir prisijungė. Ir aišku, labai didžiavausi savo dviem uikėm, kurios iš visos širdies giedojo himną, mokėjo beveik visus žodžius(čia ne tik mano, bet ir didelis darželio grupių auklėtojų nuopelnas, labai joms ačiū už tai). Neakcentuoju to patriotiškumo kiekvienam žingsnyje, bet tikiuosi, kad užaugusios jos netaps tuo jaunimu, kuris kramsnodamas kebabus praėjo ir net nestabtelėjo. Pamatysim kaip bus. :)

Atradimai ir džiaugsmai

Šiom dienom daug daug dirbu... Ką darysi, kartais reikia ir taip. Todėl vakar vaikai į ekskursiją gaisrinėje keliavo be manęs, o su teta. O ir grįžo baisiai patenkintos ir pilnos įspūdžių ir pasakojo viską viena per kitą. Silvijai labiausiai patiko vienas gaisrininkas, nes jo vardas kaip tėčio ir plaukai kaip tėčio. O dar ją pagyrė, kad labai rūpinasi sese(nelabai dažnai, bet taip būna... ;) ), tai iš viso tapo susižavėjimo objektu. :) Kiek kartais nedaug vaikams reikia. ;)

O aš šią savaitę padariau du atradimus.
Išbandiau šį receptą, tik be šokolado, tikėdamasi kad jis labai patiks Ignėjai. Juk ji pas mus varškyčių mėgėja. Bet panelė tik paragavus išbrokavo, o mano didelei nuostabai Silvija valgė nesustodama. Nors šiaip visas varškes ji valgo tik tada, kai nieko kito nėra. Žinoma, maniškiai nebuvo tokie gražūs, neatrodė tokie purūs (kitą kartą bandysiu kitokią varškę) ir buvo su cukrum, o ne su medum. O labiausiai nustebino intensyvus banano skonis. Jei nebūčiau pati darius būčiau davus galvą nukirsti, kad pridėta dirbtinių skonio stipriklių. Bus kartojamas, ir ne kartą.:)

Kitas labiau susijęs su manim :) Turbūt būna, kad iš anksčiau atsimeni kieno nors skonį, o dabar niekaip neberandi. Man taip buvo su zefyrais, kol radau parduodamus latviškus, kurie primena tą vaikystės skonį. Ir su riešutų sviestu. Dar  iš Japonijos laikų. Bandžiau pora kartų jį pirkti iš čia, bet abu kartus liko nesuvalgytas. O dabar paskutinį kartą nusprendžiau užsisakyti natūralaus, iš čia. maniškis su Milka. ir negaliu nustoti valgyti tiesiogine ta žodžio prasme. :) Jau juokavo Renaldas, kad gal pigiau būtų pirkti galingą blenderį, kad galėčiau darytis pati. ;)