Ryt jau pavasaris.

Čia mano didžiosios šiandien daug kartų kartotas sakinys. O kaip pastebėdavau, kad dar nereiškia, kad atšils, atšaudavo, kad žino, kad tik ka-len-dooooo-ri-nis  (va taip skiemenuodama ir su pratęsimu) ir žino, kad kovą dar nešilta, balandį šilčiau, o gegužę būna mamyčių diena ir darželyje šventė. :)

Aš pavasario kas be ko dar nejaučiu. Gal nespėju?.. Nes net nepasidairiau, ar jau prie namų pasirodė snieguolės... Būtent jos man ir reiškia pavasarį. Ir kažkodėl kiekvieną kartą prisimenu tą biologijos pamokos "eksperimentą", kai šias gėles reikėjo pamerkti į rašalą, ir jos stebėtinai greitai nusidažydavo rašalo spalvos brūkšneliais. Bet baltos vis tiek gražiau. :)

Kalbos :)

Vakar mažajai po skiepo pakilo temperatūra, tai didžioji su didžiausiu džiaugsmu iškeliavo dienai pasisvečiuoti pas močiutę. Tuo pačiu aplankė ir mano krikšto mamą, pas kurią šiuo metu yra jos sesers katinas. O Silvija juk didžiulė kačių gerbėja. :) Grįžusi susižavėjusi pasakoja apie katiną, o aš klausiu: Koks katinėlio vardas. Palsius, ramiai atsako mano retkarčiais pašvepluojanti panelė. greit mintyse permečiau, kad Palšius nelabai gali būti. Silvija puikiai žino žodį Paršius, bet kažin, ar pagyvenusi moteris duotų tokį vardą katinui...
Aišku tuojau paskambinau mamai. O viskas pasirodo labai paprasta: Persis. :D

Būna...

Būna tokių dienų, ir nebūtinai savaitės pradžioje, kai tik slankioji iš kamo į kampą (arba bandai tai daryti, tik nesigauna ;) ) ir kažko vis trūksta... Gal tiesiog pavargau...
Man šiandien buvo tokia diena. Bet ne apie tai aš. Nieks man slankioti neleido, o tiksliau lakstė, ropojo, ėjo iš paskos. Kikeno. kalbėjo. Komentavo. Reikalavo. Arba parpė lauke vežimėlyje, o aš bandydavau pravažiuoti per sniegą ten, kur man reikėjo. Ar bridau per balas. Nieko, gera mankšta išėjo. ;) Ir crocsai labai pravertė. Jau laukiu, kol didžiukas pasveiks ir lėksim pasitaškyti po balas. Ir aš tai labai mėgau vaikystėje. Žinoma, lietaus drabužių tada nebuvo ir balose siausti leido tik tada, kai buvo šilta. Tai gal todėl taip gera matyti Silviją lakstant jose bet kokiu oru. O ir mažoji turbūt greit prisijungs. ;)

Panašu, kad gegužės pradžioje sulauksiu svečių! :) Oi kaip nekantrauju, ketina atvažiuoti dvi mano draugės, austė ir vokietė. Vienos nemačiau nuo 2008, kitos, kuri jau buvusi du kartus Lietuvoje, nuo 2009. Žinoma, nebepalakstysim po visur kaip anksčiau, bet tikrai liūdna nebus. ;) Kaip juokiausi R: bus proga susitvarkyti namus, bus porga daug ko nuveikti, ir... pagyventi tokį gyvenimą, kokį gyvendavom anksčiau. Kiek čia iki tos gegužės belikę :D

Šeštadienis

kažkaip įdomiai čia didžiukas - "pusiau serga". O pusiau todėk, kad dieną, kaip ir vakar nieko, o vakare pradeda kilti temperatūra, kuri nieko nedarant iki ryto vėl nukrinta. Oi kaip nenoriu, jei teks dar savaitę sėdėti namie... net rėkti norisi. :(
Tad atsidėjo miško ir laužo planai, atsidėjo zoologijos muziejaus planai. Tik mažiukas su tėčiu aplakstė aplinkinius kalniukus ir net su rogutėm važiuodama nuo kalno nuvirsti spėjo. Sakė, kad buvo labai susiraukęs ir pasimetęs veidelis... O mes su Silviuku žiūrėjom pro langą, mojavom, ir oro bučinius siuntėm. ;)
Bet šiokių tokių sėdėjimo namuose pliusų yra - apsitvarkėm. Pietums iškepiau picą. Mažoji labai padėjo gaminti. bedėliojant įdarą vis taikėsi ką nors nugriebti ir suvalgyti. ;) Ačiū už skanų ir super lengvą receptą.

Belaukiant tėčio apskrudo ir labiau, bet žinojau, kad tada jau tikrai nebebus kada fotografuoti. Mano nuolat alkana šeimyna tokio bajerio tikrai nesuprastų. :D
 Vakare vėl kepėm varškės keksiukus. Ten jau keturios akytės spoksojo į orkaitę, ir kas žodžiais, kas garsais reikalavo greičiau traukti. :D

O Silvija šiandien grįžo prie senoko, jau primiršto pomėgio- piešti. Liepė eiti į kitą kambarį, piešė man paveikslus, o paskui ateidavo, sakydavo vis savaip pakeistą eilėraštį apie mamą, duodavo bučkį ir dovanodavo. :) Paskui dar sugalvojo, kad reikia jais tėčio spintą papuošti, kad būtų gražiau. ;)
Tai ir sukamės po namus.
Tik aš taip noriu į lauką su abiem vaikais...

Beje, pamiršau pasigirti: Turiu lietaus kelnes mažąjai! Tokias, kokių norėjau, nenaujas, bet tikrai labai geros būklės. Oi galės duotis per balas :))))))
Silvija džiaugėsi ne mažiau. Kaip pakomentavo: Sese, dabar galėsim duotis po balas, bet aš vis tiek pirma bėgsiu, o tu tik po manęs. :P

Kuo skiriasi?

Šiandien labai akivaizdžiai supratau kuo skiriasi, kai į darželį veda ar pasiima tėvai ir teta.
kadangi tėčiui labai anksti reikėjo į darbą, didžiuką į darželį vedė teta. Nedažnai taip būna, gal kokį trečią kartą paprašem. Bet  Silvija jau vakare to pradėjo laukti. Išleidau, o po to pro langą stebėjau, kaip mano didžiukas labai gestikuliuodamas kažką pasakojo tetai Jajai stotelėje. :)
O vėliau sesė paskambino ir tarp kita ko pasakė, kad auklėtoja paminėjo, kad pro langą matė kaip jos pasivaikščiodamos atėjo. Sesė buvo nustebus. O man viskas buvo taip aišku...
Gi akivaizdu, ryte tėtis skubėdamas nukeliauja/nuneša Silviją iki darželio, nes reikia lėkti į darbą. Pasiimdama aš bandau lėčiau, bet kartais iš įpročio, kartais dėl to, kad reikia išleisti mamą namo, taip pat skubinu. O čia tikiu, kad jos tikrai ėjo pasikalbėdamos, pasidairydamos į sniegą ir vaikus. Gražu... Reiks ir man prisiminti kaip tai daryti, jei... tai išties mano būdui. :D Turbūt ne visai...

Sniegas

Būsiu ta nepopuliarioji, kuri negali atsidžiaugti iškritusiu baltu sniegu. Žinoma, ne viena, Silvija irgi džiaugiasi. Kiekvieną kartą grįžimas iš darželio užtrunka, kol ji išsivolioja po visas sniego pusnis, daro sniego angelus, matuoja pėdes ar susimąsčius pareiškia, kad vaidins mažą šuniuką pusnyse ar rodys sniego šokius. Ir kartą net pareiškė, kad nebemoku džiaugtis, nes neateinu pas ją į sniegą. Neišdrįsau voliotis prie darželio. :D Bet pažadėjau tai padaryti savaitgalį miške, jei tik bus sniego. Ir tikrai to laukiu. ;)  paskui, žinodama kelintą reiks išleisti močiutę namo ar į kokią pamokėlę važiuoti, kaip šiandien, griebiu savo pusšlapę padaužą į glėbį ir bekikenant lekiam iki troleibuso važiuoti namo. Tik žinoma, prie namų dar tenka pakartoti trumpą vartymąsi pusnyse. ;) Na ir kas, kad striukės rankogaliai, kepurė ar pirštinės šlapi. Tam namie laukia rūbų atsarga. Bet kaip gera matyti tiek šelmiškų velniukų Silvijos akyse. ;) kaip ir šeštadienį gal pusvalandį čiuožinėjant nuo kalniuko ant užpakalio. Kombinezoninės kelnės atlaikė. :D Bet tada dar buvo nedaug sniego, tad nesugalvojom einant į parduotuvę pasiimti rogių. mažė kas be ko prisijungė. Ir dar piktai mojavo rankom, kad neleidom nuo viršaus. :D O aš stebėjausi, kaip greit Silvija pradeda kalbėtis su vaikais, kurie jai pasirodo įdomūs (kad pusė neįdomūs tai čia jau kita bėda). ir susibendravo su dviem penkiamečiais, kurie nuo to kalniuko leidosi su dideliu politileno gabalu. Dūko greit visi.:)
ir dar gavau namų darbų. :D Turbūt ne veltui auklėtojos Silviją vis pagiria, kad ji viskuo domisi ir jai viskas įdomu. Dar pavyzdžiui apie darželio knygose pavaizduotus gyvūnus vaikams grupėj kažką pasakoja, ir kas įdomiausia, šie klausosi. ;) Mano vaikas, visai kaip aš vaikystėj. ;) Šiandien manęs paklausė, kodėl kartais būna sniegas, o kartais ledas. Ir kartais kruša. Kol kažką žiobčiojau, nutraukė ir pasakė: mama, tu paskaityk ir papasakosi. Dar laika išsiderėjau iki nedarbo dienų, tai yra šeštadienio. reiks sugebėti jai suprantamai paaiškinti...
O šiaip lakstau: šiandien su Silvija į Yamahą, ryt su Ignėja. Bet kai matau, kad abiem patinka, o Ignėja, kaip ir Silvija kadaise, puola ten šokti (vaizdelis nemažai vertas :D), savaip dainuoti ir dalyvauti, padūsauji ir viską (beveik suspėji).

Darželis

Net susimąsčiau nuo ko pradėti. paprastai apie Silvijos darželį esu linkusi atsiliepti arba  a) gerai, arba b) labai gerai. Vieninteliai priekaištai būdavo tai, kad neturi ko pasiūlyti tiems vaikams, kurie nemiega (per tą laiką panelė pradėjo po pusvalandį pamiegoti, bet siausti namie iki 11,30) ir tai, kad jos lopšelio grupėje ilga laiką buvo tik 4 mergaitės, su ja, iš kurių vieną vesdavo kartais, o kitos trys, įskaitant Silviją, pasikeisdamos dažnai sirgdavo. Beje, turim grupėj naują mergaitę, dvimetę, kuri lenda berniukams draskyti veidus. Pasirodo ir tokių būna... O džiaugdavausi, kad Silvija stebėtinai greit priprato, gerom auklėtojom, kasdieniniu ėjimu į lauką, įvairiom veiklom, tuo, kad jei vaikas nevalgydavo pavakariams varškės ar jogurto, nepraimtą indelį rasdavom padėtą ant spintelės. Vis pasidžiaugdavau direktore, kuri daug kalbėdavo apie siekį sukurti darželio ir tėvų bendruomenę ir t.t.

Dabar vienu dalyku nebesidžiaugiu. Direktore turbūt pirmiausia. Ir požiūriu.
Bet apie viską iš pradžių. Praėjusias savaites sirgo pagrindinė auklėtoja, tad penktadienį vakare įprastai atsisveikinant persimetam keliais žodžiais su šeimininkute, atsisveikinam iki pirmadienio, ji atsako taip pat. O šiandien Silvijos, manęs, ir ne tik, laukia netikėtumas. taigi, nauja šeimininkutė. O lopšelio grupei tai didelis pokytis, juk mažiukams darželis asocijuojasi pirmiausiai su ten dirbančiais žmonėmis. Matosi, kad ji nelabai gaudosi, kad nesupranta ką mažiai sako. Pasirodo, ankstesnioji tiesiog perėjo pas didesnius. Vienai mamai, kuriai pasakė penktadienį, išsireiškė, kad jai čia neįdomu. Auklėtojai Virginijai, su kuria dirbo kartu 14 metų, penktadienį (!!!!) pasakė, kad atsibodo šluostyti mažiams nosis. Nenuostabu, kad pagrindinė auklėtoja buvo pasimetus. ir ji nesidžiaugė, kai prieš rugsėjį abi po ilgo dirbimo su priešmokyklinukais buvo perkeltos pas lopšelinukus. Bet laimei, buvo protinga ir nepabėgo...

Dėl ko aš bambu ir ryt bambėsiu direktorei? bambėsiu dėl bambėjimo ir savos nuomonės išsakymo, jei ką. Ir užbėgdama rašymui už akių (gi nesakysi įvykiams už akių ;) ) pasakysiu, kad jokių pokyčių nesitikiu.
Dėl to, kad kiekviena proga kalbant apie bendruomenes, dalyvavimą, pasitikėjimą buvo pasielgta priešingai. tereikėjo likus kelioms dienoms pasakyti, kad išeis, ir to būtų užtekę.
Netiesiogiai dėl to, kad Silvijai aiškinant, kad išėjo dirbti pas kitus vaikus (iki šiol nesuprantu, kodėl būtent ji Silvijai labiausiai patiko) ir pas juos nebebus, pamačiau ašarytes ir išgirdau klausimą kodėl neatsisveikino, juk reikia atsisveikinti ir pasakyti, kad išeini, ir dar pamąstė, kad jie nieko blogo nepadarė...
Už per gudrų paklausimą (kaip tyčia savaitgalį kalbėjom, kad auklėtojos, nes auklėja ir moko juo visus, o šeimininkutė padeda mokyti - gražiai valgyti, žaisti, piešti, sportuoti, nesimušti, nes argi matė auklėtojas mušantis?), ko čia juos visus moko. :(

Žinoma, mano gudruolis paršelis nuklausęs mano pokalbį su auklėtoja vakare dar primąstė, kad jei šeimininkutė gali išeiti, kada neįdomu, tai ir ji gali niekam nesakius išeiti, kai neįdomu tvarkyti žaislus. Bet neišdegė panelei.
O paskui prisiminė, kad ryte nunešus gėlę auklėtojai (išsiprašė sekmadienį) ši pasakė, kad bent kas pataisė nuotaiką (ar kažką panašaus, aš negirdėjau). Tada dundėjo aps tėtį į kitą kambarį sakydama, kad jai reikia visų tėtės pinigų, nes pirks daug gėlių. vargšas ilgai nesuprato kas ir kam, jau įtariai į mane pradėjo žiūrėti, bet galiausiai išsiaiškino ir susitarė, kad neš ką nors kitą, ką auklėtoja mėgsta. Silviukas tuoj patikino, kad pieniškos sriubos tikrai neneš, nes auklėtoja jos nemėgsta. :D tad sutarė dėl šokolado...


Oi, prirašiau. Už tas kelias nerašytas dienas. ;) Bet ryt nuėjus bambėsiu. Už tą mažą žmogiuką, kuris labai susirūpino...

Pasidalinsiu

tiesiog norėjau pasidalinti viena nuoroda, kurią šiandien radau. Ne, nepirkau nieko iš jų, nors tokie skylamušiai man visai patiktų. Turbūt pirmą dieną pusė namų popierių papuoščiau. :D
Bet nuorodą įdėjau dėl pamokėlių. Ryt su zuika darysim širdutes. :)

Tupi žvirblis kamine...

Ar žinot šį ketureilį?
Tupi žvirblis kamine
Su lapine kepure
Tu žvirbleli pulsi,
Visas susikulsi.

nežinau kieno, atsimenu iš vaikystės. Ir mano abi panelės jį mėgsta. Augant Silvijai sugalvojom judesius, o dabar Ignėjai ant bangos. Linksma žiūrėti į tą mažą žmogutį, kuris kartais pamaišo ką kada rodyti, kikena rodydama savo baltus dantukus ir su pasispygavimais griūna ant čiužinio, kai žvirblelis puola. :D
O Silvija kelis kartus parodžius puola perkurti, kaip ir visa kita.
 Taip ir pradedam:
Tupi žvirblis ant tvoros
Nenulaiko uodegos...

ir taip toliau :)

Skirtingai

Pastarosiom dienom daug kas kalbėjo ir minėjo, kaip su google pagalba vaikščiojo po Lietuvą. Aš? ne išimtis. Nors pažiūrėjau savo namą, tėvų namą ir viskas tuo baigėsi. Gal kada nors. Nors gal ir ne. :P
Bet šiandien atradau šį tą įdomesnio. Ir tiesą sakant ačiū facebook.
nuoroda
Dainuojantys pirkinių maišeliai gal kiek ir perdaug. Bet juokinga. Kartu svarbu. Tiek nauja informacija, tiek proga pagalvoti. Man patiko. :)

Vilkai

Tiesiog nukopijuosiu. Ech, gaila, kad šiemet nepavyks...

Sveiki,
 
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir GAA „Baltijos vilkas“
kviečia dalyvauti šių metų vilkų ir lūšių apskaitoje, kuri vyks
vasario 21 ir 26 dienomis. 
 
Jums, kaip savanoriams-svečiams, kartu su apskaitą vykdančiais
miškininkais ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD)
atstovais reikės pavaikščioti ar pavažinėti miškais, ieškant šių
žvėrių pėdsakų, padėti juos registruoti. Apskaitos vyks darbo metu
nuo ankstaus ryto. Kviečiame planuoti savo laiką išvykai pas vilkus!
 
Pagrindinis visuomenės įtraukimo į apskaitą tikslas – raginti
domėtis Lietuvoje gyvenančiais plėšriaisiais žvėrimis, jų gausos ir
apsaugos klausimais. Taip pat svarbu yra tobulinti apskaitos metodikas –
savanorių pateikti pastebėjimai ir papildomi surinkti duomenys padės
vertinant apskaitos rezultatus ir siekiant tikslesnio apibendrinimo.
Šiemet apskaitos duomenų rinkimas bus papildytas jų registravimu
žemėlapyje, miškininkams ir LMŽD atstovams rekomenduojama fotografuoti
aptiktus pėdsakus. Šių metų apskaita yra ypatinga tuo, kad ji bus
vykdoma ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose. Šios
apskaitos duomenis gali būti sudėtinga apibendrinti, todėl jai skiriamas
ypatingas dėmesys. 
 
Norėdami dalyvauti apskaitoje turite užpildyti registracijos anketą,
pasirinkdami girininkiją ir dieną, pažymėdami kur ir kada Jums būtų
patogu nuvykti. Registracija prasidės ketvirtadienį (vasario 14 d.) 12
valandą ir tęsis iki vasario 18 d. 16 val. Registracijos anketą ir kitą
nuolat atnaujinamą informaciją apie šių metų stambiųjų plėšrūnų
apskaitą rasite apskaitai skirtoje srityje adresu
www.vilkai.lt/apskaitos/apskaita-2013.
 
Apskaitos koordinatorė
Eglė Baltrūnaitė
apskaita2013@gmail.com
tel. 8 622 50487
 
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
www.Vilkai.lt
 

Siautukas

Net nežinau apie kurią labiau. Vis dėlto gal apie didžiuką. Nes mažoji buvo neišsimiegojusi pikčiurniukė. Aišku, kas čia per netvarką, kai nuo pat ryto visokie paštininkai eina ir miegot neleidžia. :P
Didžiukas jau dvi dienos žygiuoja į darželį. Su nekantrumu. :) O aš pagaliau pasibūnu su mažąja, iš kurios niekas neatiminėja dėmesio... Tik mažoji vis tiek, jei pramiega ryte kai išeina Silvija, pirmiausiai eina ieškoti sesės... Gražu. :) Dar išmoko tom dienom, kai ateina močiutė, ją pasitikti katutėmis. Aišku, sekantis veiksmas yra lindimas į tašę pažiūrėti ką atnešė. ;) Nemaitina gi mama vargšo vaiko, visai ne. :P

Dar buvo Užgavėnės. Daug įvairių blynų. Didžiukas vis pasakojo apie šventę darželyje, kieme, kad jų grupės ratelis buvo mažas, o didelių vaikų buvo daug, tai ir ratelis didelis. :) Smagu. :) O man tik keista, pirmi metai kai neatejo nei vieni persirengę vaikai. O buvom beveik visą dieną namie. Bet negi skųsiuos, kad paskui  galėjau pati saldainius suvalgyti? :D

Išvados ;)

Uch, senokai berašiau. keletas darbų užpuolė ir vėl nieko nespėju. Aišku, geriau organizuojant laiką, atsisakant kai kurių (beprasmių) veiklų būtų galima spėti daugiau. Bet kartais neišeina nors tu ką. :D
Bet buvo visko daug. Su didžiąją padauža penktadienį nulipdėm du didelius besmegenius (net rankas paskaudo, seniai tokius didelius bebuvom darę...), surengėm sniego mūšį. Kiek daug buvo klykavimo ir kikenimo. :D ir panelė sugalvojo naują veiklą lauke- "piešti pėdomis", kaip pati sakė. Visai smagu. :)

Ir prajuokino šiandien. Gi beveik išmokom Salomėjos Nėries Senelės pasaką. Su visais pasiaiškinimais ką reiškia paversti, kur grįžta našlaitė nusiminus ir t.t. Šiandien besakant sumaniau paklausti, ar žino kas yra nykštukas. Žino. :D tas kur gruodį į kojinę dovanas neša. va taip. :P

O prieš miegą šiandien pasiprašė pasakos. Ne bet kokios, o kaip Silvytė, tai yra ji pati, gimė. Turim jau tokią susigulėjusią. Tėtis papasakojo, o panelė guli ir toliau klausinėja: "tėtuti, papasakok kaip močiutė Elena gimė". Tėtis atsako, kad nežino, ir klausia ar ji žino. Aišku, kad žino. :D "Afrikoj". Reikėjo matyt nustebusias tėčio akis. O viskas labai paprasta. Močiutė pasakojo, kad tada (gimė 1948 m.) mažai valgyt turėdavo. O seneliai abu dar kartais jei susimano mėtyti maistą ar negražiai valgyti vis paauklėja, kad Afrikoj vaikai valgyt neturi. Tai ir padarė panelė išvadą. :D

Savaitgalis

Taip, buvo toks. Su turbūt jau paskutiniu gimtadienio šventimu namie. (Ei, ar dar atsimena kas nors, kad praeitą mėnesį toks buvo? ;)  ) Zuikė pavyzdingai ir garsiai dainavo Su gimimo diena. Net tris kartus, nes sesei užmigus pietų miegelio tiek kartų išsiderėjo pūsti žvakutes. Ir jau klausinėjo, kada kitas gimtadienis bus. ir dūsaudama lenkė pirščiukus skaičiuodama kiek tų mėnesių liko iki tėčio gimtadienio.

O aš dar supratau, kad per tas ligas, darželius, darbus ir kitus lakstymus pamirašu du mėgstamiausius savo tėčio pasakymus. Kokius? Kad geriausias oras- dargana. :D Ir kad nebūna blogo oro, būna tik blogi drabužiai. Gi šeštadienį vakare, išlydėdama sesę, su mažėm nusprendėm irgi išlysti į lauką. Jos išėjo pirma, o aš su mažaja iš paskos. Ir kad susiraukiau pamačius, kad lynoja... O sesė teisingai paklausė: o kam tai trukdo? panašu, kad trukdė tik man. Tad užsidėjau kapišoną, išmečiau blogas mintis lauk ir buvo labai smagu. :)

Ką dar veikėm? Kaip dažnai darom žiemą, pašėrėm gulbes ir antis Nemune. Buvom prie užšalusių marių, kartu stovėjom su didžiuku prie marių plano ir gal penkis kartus pasakojau supaprastinta variantą apie marių atsiradimą. Dar tris kartus apie žuvis po ledu, nes pamatėm, kaip žvejys ištraukė žuvytę. Tai negi mano smalsutis nenusives manęs artyn. :D O dar galiausiai išaiškėjo, kad tai pavasarį su mumis plepėjęs žvejys! (Gerai, aš jo neprisiminiau, ir ką?...). O viską vainikavo karšta kakava kavinėje. Ir didelės abiejų panelių šypsenos. :)

Foto tokia, nes paprašius papozuoti išgirdau:

Mama, negaliu, žiūrėk kiek alkanų paukščių.
Rimta priežastis. :)

Pasigirsiu pusiaukele :)

Na va, pasigirsiu, pabaigiau vieną raštuotą vilnonę kojinę SAU!  :) Visą raštuotą, o ne tik raštelį viršuj. Jau turbūt aišku, kaip aš savim patenkinta. :) Iš vyrų komplimentų aišku nesulauksi, bet didžioji padaužiukė užsiprašė tokių pačių sau. Tai gal ir neblogai? ;)

Futbolas :)

Ne, ne aš jį šįkart žiūrėjau. Nors mielai tai padaryčiau, jei tik būtų laiko. Kaip ir labai mielai pažiūrėčiau biatloną, šuolius su slidėm ir begalę kitų sporto šakų. Et, seni geri laikai... Gal kada nors ir vėl tam turėsiu laiko. :)
Pas mus namie yra didelis futbolo ir Manchester United fanas. Ir taip aišku kas- padaužiukų tėtis. ir panašu, kad jau baigia užsiauginti pamainą. :)
Vakare mažoji anksti užsinorėjo miego. O didžiukas tuo metu nutipeno iki darbo kambario su savo kėdute, įsitaisė, ir užpuolė tėtį su begale klausimų. Užtat grįžus labai išdidžiai pareiškė: Mamyte, aš žiūrėjau futbolą. Aš žinau koks ten žaidimas. Ir man patinaka!
Kažin, ką man tai primena?

Vasaris

Šiandien su didžiuku vakarinio pasivaikščiojimo metu ilgai kalbėjomės apie... laiką. :) Taip taip, apie tai, kad vasaris, bet ne vasara. Kaip baigiasi žiema, prasideda pavasaris. tada jau bus galima laktyti po balas ir taškytis (čia aš mintyse visada pasidžiaugiu, kad yra toks gėris kaip lietaus kelnės, nes maniškė po balas bėgioja kaip tankas :) ). Kodėl mėnesyje yra būtent tiek dienų ir t.t. Oi kartais sukau galvą...
Bet gera būti tik dviese su šiuo plepuku. Vaikščioti susikibus už rankų, o ji man (ir užkalbinusiai moteriškei su šuniuku) išaiškino, kad dabar mes vaikštom ir atrodom kaip geriausios draugės. Niekas nedrįso garsiai tuo suabejoti. :D

O mažiukas pagaliau apie šunį sako "au", o ne "am". :) Nors ir aną vienas kaimynas (iš kito aukšto, bet vis tiek kaimynas) gerai paaiškino - yra kur valgo šunis, tai "am" tinka. Bet savo šuns tau tai neduosiu... O mano mažiukas dar atkakliau tisė rankytę aiškindama "am, am". :)
Oi tas mano mažas kopijuoklis. Paskui sesę ir lėles bando rengti. Gražu. :) Ir kai matė sesę vartant naują žurnaliuką ir sprendžiant užduotėles, labai atkakliai braukė savo reklamą. Irgi moka, negi ne? ;)