Plepsius plepsiukas

Apie didžiuką aš čia, apie ką dar... o be to, juk su šitom dviem sloguojančiom nosytėm namie sėdžiu ir ne kažin kur išeinu, nebent iki parduotuvės išleista išlekiu. Bet neliūdna namie su šitom panelėm. Ir prisėst nelabai yra kada...
Labai vertinu, kad didžiukas man ar kam kitam nesupratus ką ji sako bando aiškinti kitais žodžiais. Ir kiek prisiklausau. :D
Kai ne visai supratau, kad sakė miškas, išgirdau "ten kur daug medžių ir močiutę uodai puola". :D
O vakar grįžus tėčiui ji nuskuodė prie durų ir pakomentavo: Tėtė! O aš negalvodama ėmiau ir leptelėjau: Negali būti... Didžiukas kiek pasimetė ir tokiu neužtikrintu balsu paaiškino: "Tas trumpais plaukais kur vakare namo grįžta."  Va čia ir lūžom iš juoko :D

Mažiukai

Taip, tokie jie pas mane. Arba tiksliau - tokios. :) Kas, kad vadinu didžiąja padaužyte, mažiukas gi ji pas mane. nebent šalia sesės atrodo didelė didelė. O pavargusi kišdama rankytes man į rankovę, besiglaustydama ar tiesiog beišdykaudama ji mano nuostabi mergytė, vis padykusiu balseliu primindama, kad ji mano "mažius mažiausias".
Nesiginčysiu, mamoms savi vaikai juk visada mieliausi, nuostabiausi ir gražiausi, kitaip ir būt negali. ;) Užtat šiandien atsiskleidė nauja mano jubiljatės savybė. Gal žinota, bet niekada taip aiškiai dar nepasireiškusi. Ji į mamą, gimtadienį jau daugiau nei savaitę švenčia ir vis dar dovanas gauna. Naujausia - vaikiškas kompiuteris "Trys paršiukai". Panelė liko sužavėta. Net ir sesei neleido beveik čiupinėti. O paskambinus močiutei išaiškino - negaliu dabar kalbėti - aš su kompiuteriru kalbu.:D Tiesiai šviesiai, ne kitaip. Bet jau ir skaičiavo, ir paveiksliukų ieškojo, ir visus žaidimus išbandė. Įdomu buvo stebėtio iš šono. Buvo tokia susikaupusi, savimi patenkinta, besididžiuojanti. Turbūt pirmą kartą pamačiau, kaip jai reikia laimėti. Šiame vaikiškame kompiuteryje teisingai atsakius gi visais būdais giria. Tarsi dar būtų mažai, padaužytė ir save pagyrė. O uždarydama kompiuterį dar pakomentavo: Užteks, pavargau. Dirbau daug ir labai gerai. Ryt vėl dirbsiu, kad pagirtų. ;)

O kitas mažiukas nenustoja šypsotis. Ir sesės mėgdžioti. :) Juokingiausia buvo, kai netyčia paspaudus žaislinį mobilų jis ėmė skambėti. Mažiukas tik susimėtė, greit susrado, pridėjo prie ausytės ir puolė kažką šnekėti savo kalba. :D Va tokie tie šiuolaikiniai, dar metų nesulaukę vaikai. :)

Būna ir dveijų dienų "postas"

vakar:
Taip, visko būna. ir buvo tomis dienomis kai neprisėdau. O šiandien kai kitai susidėliojo naktiniai darbai ir vėl nuvagiu dalelę laiko miego. Taip ir nežinau, ar laikui bėgant mažiau kiego reikia, ar tiesiog priprantama miegoti mažiau.
Padaužiukai jau žinoma parpia. Išsidūkę, prisikikenę, prisibučiavę. Bet buvo smagu. :) O nesutvarkyti kambariai ir beaglė nepadarytų darbų vis dėlto tokia smulkmena... Bet šiandien jie tiukrai tokie ir net nesimato mano rytinio kaupimo. Nes vakare tetukas su padaužiukais mane išleido pasisėdėti su draugėmis ir patys tvakėsi namuose. Beje, PiccolaItalia Kaune, Maironio g. tikrai labai rekomenduoju. ;)

Šiandien:
Nepabaigiau. bet jei jau išsaugojau, ko neparašius toliau? Nes pasukus laiką padaužiukai užmigo anksčiau. Šįkart pavargę nuo įspūdžių. Dar vieni sveikintojai didžiosios padaužytės gimtadienio proga. Buvo proga pasipuošti (netgi ir mama sijoną išsitraukė, čia tai įvykis :D), namus susitvarkyti, pyragą iškepti, o padaužytei nuo pat ryto tik apie tai ir kalbėti.

Karamelinis moliūgų pyragas. :) Jau ne pirmą kartą keptas. Kiekvieną kartą kiek kitoks, bet vis tiek labai skanus. Receptas iš čia http://virtuvesfejos.blogspot.com/2011/11/karamelinis-moliugu-pyragas.html

Dar tiesa apie rinkimus kalbėjo:D Sesei tokios laimės įmęsti lapelį į urną neteko. Didžiukas savo garsiu balseliu nukonkuravo, ir dar pasisiūlė kieno nors kito įmesti. :D
ir apie sniegą. Naktį pabudusiai atsigerti parodžiau prie lango, ir nuo ankstaus ankstaus ryto tegirdėjau: Mama, kelkis, sniegas. Mamyte, kelkis sniegas. Mamyte, duosiu bučiu, kelkis sniegas. O ką daryti, jei tai mamytei akis taip sunkiai pavyko atmerkti? ;) Bet lakstė lauke, čiupinėjo, stovėjo po krūmu ir kikeno, kai sniegą ant jos kratėm, ir labai išdidžiai kartu su tėčiu valė mašiną. Ech, tos trimetės... ;)

beje, naujas ir gražus didžiuko naujadaras: paršiukiena. O ką daryti, jei žodį kiauliena imi ir pamiršti? :D

Lyja lyja lietus

Šiandien buvo kaip tik tokia diena. Kaip tame vaikiškam eilėraštuke. Abi padaužytės smarkiai suslogavo ir bežiūrint pro langą vėl ir vėl sakėm šį eilėraštuką. O juokingiausia tai, kad aš moku vieną pabaigą, mano sesė- kitą, kurios aš kaip ir negirdėjus, o mama pasirodo iš viso be pabaigos sako :D
Lyja lyja lietus
Per karaliaus pietus
Karalaitės verkia
Karaliukai knarkia.

1. O karalius su pačia
    Lošia kortom paslapčia.

2. O karalius su draugu
    Geria vyną po stalu.

Va kaip būna. :D

O didžioji padaužytė daržely išmoko sakyti "Laba diena su vištiena". Ta proga prisiminus dar išmokiau "Koks tavo vardas? Auksinis kardas. Kokia pavardė? Auksinė raidė". Ech, ta vaikystė. :D

Ir mažiukas kartais atrodo, kad auga ne dienom o valandom. Jau moka suptis ant medinio arkliuko. Kai stumdau namie su triratuku moka sukioti vairą. Žino, kad telefoną reikia dėti prie ausies. O su šepečiu- šukuotis. Ir auga dar viena puošeiva. ;) pagriebus sesės segtuką tik makaluoja apie ausytę - sek, mama! Lengva pasakyti, o jei ten plaukų dar neužtenka? :D
O šiandien jau prasidėjo mažos pavydo scenos dėl mamos dėmesio. Bet negi skųsies, kai abi lenda bučiuoti mamą? Mažiukas moka, ir netgi žino, kad mamai tai patinka. Gudrūs tie vaikai, ką čia bepasakysi...

Jau trys

Eilinį kartą naktinėju prie vertimo. Tad šikart tik trumputis faktas. Mano didžiajai padaužytei jau trys metai. Vis dėlto kaip greitai bėga laikas....

Miegas

Oi kaip neramiai šiandien mano padaužiukai miega... tačiau bent kuo vyresnioji padau[ytė yra ir mamos vaikas, ne tik tėtuko. Apie ką aš čia? Apie gebėjimą nusikloti. Kad ir kaip beapkločiau ir apkamšyčiau ji vis tiek ant viršaus. Bet ko norėti, mano mama iki šiol tebepasakoja istorijas kaip man mažai pririšdavo kaldrytę, o aš vis tiek ant viršaus atsirasdavau. :)
Ir aš noriu miego... Jau tuoj. Tik dar keli darbeliai. Kaip visada...
Padaužiukų tėtukas išlydėtas į komandiruotę. Didžiukas labai susidomėjo oro uostu, ir net pareiškė, kad ten bus ilgai ilgai, visą dieną. O mažiui matyt įspūdžių buvo per daug. Nes grįžtant autobuse galvytė linbko linko, užsimerkė viena akis, po to ir kita, ir galiausiai kažkas nešynėje labai saldžiai parpė.O aš kadangi neišsiprašiau važiuoti vietoj jo, duoduosi čia. Ei, ir aš kur nors noriu. Labai labai. Bet kur...Atostogų... Ar bent atostogyčių... Net nebūtinai lėktuvu skristi, jei ką.

O mane vis juokina didžiukas, bandymu sunorminti lietuvių kalbą pagal save. Rodos ką tik kovojo, kad sakoma ne rudenys, vandenys, šunys, o ruduo, vanduo, šuo. Dabar vėl turim krūvą linksmų žodelių. Nes jei panelė suvokė žodžio darbuotojas sandarą, tai dabar ji skalbiuotoja, tvarkiuotoja, nešiuotoja, aukliuotoja. O ką, negražu? :D

Rinkimai ir visa kita

Dar neatsibodo ši tema? Man jau kartais ima atsibosti. Nors tiesą sakant, per slogas, ligas, ir galiausiai abi padaužytes apsigavusį roto virusą nelabai į ką įsigilinau. Ir - o siaube - nežinau už ką balsuoti. Turbūt pirmą kartą gyvenime.
Nors jei būčiau rašius prieš savaitę - puikiai žinojau. Kol paskaičiau, kad ta partijytė sudarė su keliom kitom mažom partijom koaliciją. Tarp jų ir tos, kurioms tikrai nepritariu.
Jei būčiau rašius prieš pora dienų, tai irgi būčiau žinojus už ką balsuoti. Už žmogų, kuris niekada nenustoja stebinti, už  žmogų, kuris prajuokina ir kone kasdien priverčia nusišypsoti. :) Ne, nesitikėkit nieko romantiško ar šiaip. :D ir neužmėtykit niekuo, už tokį pasirinkimą. Tuo labiau, kad už jį nebebalsuosiu. kas tai buvo?
O ką primena tokie šūkiai?
"Kodėl šerifas?
1. Nes šerifui rūpi!
2. Nes šerifas žino!
3. Nes šerifas gali!"
Šis žmogus, ant gretimo namo pasikabino didžiulį reklaminį plakatą, kurį kaskart pamačius norisi juoktis. O dar rinkiminiam leidiny pamatytas piešinys, vaizduojantis jį-riterį Kauno pilies fone. :) Jau beveik nusprendžiau, kad už tokią geros nuotaikos ir juoko dozę galima gerbiamam S. Buškevičiui atsidėkoti. Nors reikia pripažinti, savotiškai gerbiu ši politiką. Bet... Paskaičiau jo leidinį ir supratau, kad negaliu to daryti. Dėl tam tikro mąstymo siaurumo... Bet iki ryt ką nors sugalvosiu.

O padaužytės? Oi puolė rotas, ypač didžiuką. Ir dabar dar ji tokia greitai pavargstanti, iš valgiuko pasidariusi nevalgiuku... Mažiuką irgi puolė, bet kaip mėgstam su teta Jaja juokauti, mažiuko neįveiks, mažiukas stipri kaip arklys. Net stebėjausi, išvėmė pusę bliūdo, ir vėl duodasi ir šokt nori. O teta Jaja iš tokio mano apibūdinimo kiekvieną kartą juokiasi, kad stipri kaip ponis. Koks ponis, žemaitukas visas. :D

Ech, padaužytės parpia susikabinę, o manęs tooooookia lyginimo kruva laukia....

Ruduo ir... dainos

Ne, ne mano dainos. Nors turbūt dabar dainuoju tiek, kiek nedainavau nuo vaikystės. Nes mano neužsičiaupiantis didžiukas, dažniausiai jei nekalba, tada dainuoja. O kai pritrūksta žinomų dainų ar mamai atsibosta (taip taip, būna ir taip), tada "kuria" dainas pati. Arba eilėraščius. :) Ne, nelaikau savo padaužos neatrastu talentu ar pan., dėl to ir parašiau kabutes. Bet kaip "mamiškai" smagu žiūrėti, kai eidama ima ir susako:
- Dabar pasakysiu eilėraštį. Lietus lyja. Saulė šviečia. Dar lapai geltoni. Pati sugalvojau!
Reiktų matyti tą patenkintą veidelį, girdėti labai džiaugsmingą balsiuką. Gera matyti, kaip mano beveik trimetė didžioji padauža taip džiaugiasi. :) Arba žiūrėdama į lapus kieme traukia kiek gali (o balsą turi garsų...): Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai, ruduo, ruduo...
Nežinau jau kieno čia daina. Išgaravo iš atminties. Bet kažkada paniuniavau jai ir patiko.
O šianakt vėl lyja. Laukiam škvalo, aš net tris sms skirtingomis kalbomis gavau į tel. Ne veltui po straipsnio delfyje krapščiausi su tel. kol radau kaip nustatyti. Tik greičiau mano zuikiai pasveiktų, juk lauke tokios puikios balos lakstyti...