Pienės

Aplink darbą žydi tiek daug pienių. Jau pasukus į Taikos pr. pasitinka jų geltonis. Vainikų dar nedaug nupynėm, ir turbūt jau daug nespėsim, nes Silvija nors ir paskutinė iš grupės, bet susirgo vėjaraupiais. Ilgokai mano ligų maišelis atsilaikė. Tuo labiau, kad vaikščiojo į darželį, o ne namie sėdėjo. dabar lauksim kol mažoji pradės. Ji labai įdėmiai apžiūrėjo sesės spuogus, paskui paieškojo pas save. pasipiktino, kad sesė turi, o ji ne. Ir dar pasaiklausė, ar pas ją gražesni bus. :D Mergaitės. :D
O šventės ėjo ir praėjo. Darbe rinkom gražiausią margutį ir juos ridenom. Ir savo dideliai nuostabai laimėjau gražiausio margučio rinkimus. Iš viso sunešė kokių 16. Ir beveik visi tradiciniai, išskyrus mano, bandytą su laku ir vandeniu marginti. Neaišku kas ten išėjo, bet išsiskyrė. Nors apačioj kas praėjo nei vienas maniškio nepagyrė. Bet didžiai mano nuostabai prabalsavus smarkiai aplenkiau kitus. Darbo liaudis, tai yra tuo metu kavos pertraukėlę turėję batsiuviai turbūt prievarta prabalsavę čia padėjo. tad gavau didelę šokoladinę vištą, kuria Silvija iki šiol neatsidžiaugia ir dar nespėjo suvalgyti. :) Pusė velnio tam mano darbe. O palyginti su praeitu net labai labai gerai. Aišku, ir savų keistuolių pakanka, ir nesąmonių, ir ne centras, bet... net nėra ko lyginti. Tad tik dar kartą pasikartosiu- išeiti buvo nuostabus sprendimas, tik tam reikėjo pasiryžti anksčiau ir nesėdėti ten tiek viršvalandžių.

Ignėja auga ir gudrėja ne dienom o valandom. Deklamuoja nuo sesės nuklausytus eilėraščius, vis geriau viską skaičiuoja, gudrauja ir visaip plepa. Smagu su ja kalbėtis. Va šiandien, kai grįžau ir išleidinėjau mamą paklausiau, ar mano bėdutės klausė. Mama papasakojo, kad su Ignėja "susipyko", nes kai plovė indus abi, Ignėja tyčia bandė pilti vandenį pro šalį.  Aš aišku nutaisiau laaabai nustebusį veidą. ;) O Ignėja sužybsėjo akytėm ir pradėjo "Suktis iš padėties". Iš pradžių bandė labai gražiai šypsotis. kai pasakiau, kad nepadės, nutaisė labai liūdną veidą ir graudžiu veidu pradėjo pasakoti, kad močiutė ją mušė per šoniuką ir liepė plauti indus. :D Kai nepatikėjau, tada sakė, kad sesė liepė pilti pro šalį. O močiutei priminus, kad sesė tada miegojo, nusprendė kad jau niekas nepadės ir reikia eiti bučiuotis.
paršelis, ką bepasakysi, bet juokinga... :)

Burbulų pūtimo sezonas atidarytas :)

Šiandien kiek keistoka diena. Bandėm daug suspėti, o išėjo tiesiog betvarkė. Bet taip ir turėjo išeiti. :)
Ir buvo tokia graži saulėta ir šilta diena. Ir nori nenori pirmiausiai palygini su pernykščiu sniegu per velykas. tada irgi buvo balandis, tik kiek anksčiau. O aš net nežinau kas man patiko labiau - dūkti su vaikais sniege lauke, ar šiandien pirmą kartą vaikščioti be striukės. Bet Ignėja prieš kelias dienas papūtus lūpytes klausė: Mamyte, kada bus sniegas? kada bus daug didelių balų? Kada prie soboro pūsim burbulus? Čia apie burbuliatorių žinoma klausė. Spėju jis dar neprasidėjo, bet mes atidarėm savo burbulų sezoną. :)
Neturim mes jokių įpatingų velykinių tradicijų ar patiekalų. Po truputį kuriam savas, bet jas atsirinkti ir įtvirtinti dar reikia laiko. Tad šiandien abi mafijos damutės (čia taip juokėmės kai abi panelės užsidėjo akinius nuo saulės ir dar susižvalgę užsimaukšlino megztinių kapišonus) pas močiutę kepė bandeles su cinamonu. Tuo tarpu mes su padaužiukų tėčiu bandom įvesti naują savaitgalinę tradiciją- pasivaikščiojimą be vaikų, kad ir trumpą. Nes, kaip juokėmės, jau ir susikabinę už rankų vaikščiot nelabai mokam, reikia iš naujo susiderint. :D Stengsimės tobulėti šioje srityje. Dar neplanuotai atsidūrėm mole ir apžiūrėjom triušių parodėlę. Aš kažkaip maniau, kad maniškės baisiai užsinorės triušiuko, bet jie, laimei ar nelaimei, norimų gyvūnėlių sąraše taip ir neatsidūrė. Ir žinoma, marginom kiaušinius. nei aš nei Silvija kiaušinių nemėgstam. Užtat Ignėja visa patenkinta paišė ir kitaip dailino. ir dar pakeomentavo, kad visus suvalgys. :)

Pavasaris ir kiti užsiėmimai

Jau žydi pienės. Pasiskinti jau spėjom, dabar belieka vainikus pinti. Apie juos Silviukas užsimina vos ne kasdien. o mažoji gudriai šypsosi. ir niekas negali žinoti, norės jų ar ne. :)
Tik tie vakarai po darbų ir būrelių kartais lieka tokie trumpi... Bet bus savaitgalis. Ir bus ne tik teatras, močiutės, velykos, bet svarbiausia, kad bus daug laiko kartu. Silvija jau planuoja kaip dar marginsim kiaušinius. Jau piešėm ant išpūstų kiaušinių lukštų blizgančiais markeriais. Darželiui reikėjo. Kabino juos lauke ant krūmo. Silvijos grupėje buvo etnografė, ne tik pasakojo, bet kartu su vaikais margino vašku. O mes dar šiemet banysim daryti "brūkšniuotus" kiaušinius. Matysim kaip pavyks. ;)
Silvija pastarosiom dienom ir vėl susidomėjo užsienio kalbom. Pirmoji banga buvo pernai, kai svečiavosi Vera ir Katrin. Šiemet antroji banga turbūt atėjo su Doros filmukais. Nors specialiai ir nemokiau, iš filmukų ir nuklausytų žodžių prisiklausė nemažai. Viskas prasidėjo nuo filmuko apie pasiklydusį mažą paukščiuką ir jo mamą, kuri gyveno mėlynam medyje. Aišku, mažas beždžioniukas Ignėja greit nusbeždžioniavo. Ir svarbiausia, kad abi ne tik kartoja, bet ir reikšmes žino. Juokinga, kai vaikšto mažė ir kartoja: my baby, my baby. O paskui išsišiepia pažiūrėjus į mane ir sako, Mummy, tu esi my baby. :D
Silvija vis mėgsta gudriu veidu pasakyti Delicious. Geriausias bjeris buvo šiandien. Priėjo prie tėčio ir sako: Daddy, duok money. :D

Pasivaikščiojimai

Ir vėl savaitgalis, ir vėl su pasivaikščiojimais. Kad man patinka vaikščioti turbūt žino jau visi. net ir mano naujieji bendradarbiai. :) Aišku, malonu kai pasiviję likus 300 m iki darbo pasisiūlo pavežti, bet kartuų ir kiek juokinga.tad apibendrinant, eiti ir nepavargti galiu ilgai. padaužiukų tėtis vis dar nelabai prisitaikęs, bet nieko, sportuoti ir jam labai sveika.
Po visų apsipirkimų, kitų veiklų ir svečiavimųsi pas senelius susiruošėm į centrą. Aišku, čia turbūt dar viena proga padūsauti, kad man labai patiko dirbti centre. bet ką darysi. Užtat šitas darbas ir žmonės man daug daug labiau patinka. Tad kai pusseserė pasiūlė vakare pasivaikščioti Laisvės alėjoj su džiaugsmu sutikom. Vaikai dar išsiprašė paimti triratuką ir paspirtuką. Tad reiktų sakyti vaikščiojom tik mes, jos važiavo. Silvija vis pakomentuodavo, kad šaligatviai neturi būti iš plytelių, gi smagiau, kai jokių tarpų nėra. Mažė susigalvodavo viražais važiuoti, o mes vis lėkdavom gelbėti. Tad ir tas paplepėjimas toks protarpiais išėjo, gal tik daugiau vaikų žaidimo aikštelėje prie muzikinio.
O savaitė vėl bėgte prabėgo. Net nepasakyčiau, kad kažką įdomaus veikėm. Tiesiog žaidėm, sakitėm, buvpm kartu ir kartais pykomės. Beje, turim naują mėgstamiausią knygą- Didžioji genos knyga. Visiems labai patiko. Net ir mums su tėčiu.:)

Bėgam per balas

Šiandien netyčia sužinojau, kiek daug gražių žodžių mano didžiukas bėga. Vakare grįžus lijo, o aš turimą skėtį atidaviau padaužiukų tėčiui, kuris nešė miegantį mažiuką. Ir sakiau Silvijai: Greit bėgam namo per balas! Ir kai laukėm prie lifto tėčio ji mąstė: mama, mes skuodėm per balas. Dar šokinėjom. Lėkėm. Ir dar varėm. :D

O šiandien kiek netikėtai buvom žaidimų kambary. Susimokė per dieną dvi mano gudruolės. Grįžau iš darbo, o jos man sako: mama, mes žinom kur išleisti močiutės duotus pinigus- važiuosim į žaidimų kambarį. Ir nuvažiavom- į pramonės maximą. šiaip man tas žaidimų kambarys turbūt vienas labiausiai patinkančių. Silvija visą kelią kalbėjo, kad kai atvažiuos tėtis mes eisim į maximą, o ji liks. Teko palikti. nemaža gi jau...
Šįkart kiek kitoks pabuvimas išėjo: tik atėjus perspėjo, kad greta gimtadienis, ir kadangi vaikų didžiajam kambary mažai, personažas, Šrekas, pabus visur. Taip ir buvo. Iš pradžių abi labai atsargiai į jį žiūrėjo. Bet neužilgo mano maža koketuotoja jau atsistojus siuntė jam oro bučius, o iš paskos įsidrąsino ir Silvija. O labiausiai nustebino, ir prajuokino tai, kad šitie maži paršeliai žino, kad svetimiems labai gražu, kaip jos apsikabina. Pasišnibždėjo, Įgnėja pakibo sesei ant kaklo, ir laukia patenkintos pagyrų. Ir sulaukia. :D

Vėl savaitgalis

Visiems darbingas laikotarpis pakliuvo. ir vis dar bandom kuo geriau susiorganizuoti dienotvarkę. Bet kaip nors, po truputį. :) Šiandien va vėl naktinėju su vienu darbeliu, bet užtat vakar užmigau su vaikais kažkie po 21 val. Neįprasta... :) nors visai patiktų dažniau. Matyt man vis dar pavasariniai miegadieniai. Tik norėtųsi kad ir vaikams tokie būtų ir savaitgaliais nesikeltų prieš septynias...
Duodasi tie mano plepsiukai, nuo ryto iki vakaro, ir abi su savo nuomonėm. Silvija skrupulingai rengiasi, derina, ruošiasi ir žiūri, kad rūbai tikrų vieni prie kitų. Mažė turi patinkančią išeigos suknelę, ir kitų galiu net nesiūlyti. Savo nuomonę dar ir kaip turi, bet turbūt jei galėtų turėtų daug vienodų suknelių, kurios patinka, vienodų kelnių ir pan. Pacituojant : Gražu. Noriu dar. Tokių pačiū.
Silvija baisiai mėgsta išbandyti viską kas naujo, o mažius bijo... Kaip šiandien Vytauto parke. Silvija bėgte nubėgo su 10 lt ištiestoj rankoj. Ir kaip džiaugėsi, kad mūsų dėdė ją prisiminė ir atpažino. ir dar pasakė, kad paaugo. Žinom, juk pirmą kartą apsilankėm, kai Ignėja tebebuvo mano pilve... ir nei karto per tuos metus nebijojo suptis, o dabar vis atkakliau prašosi į orbitą. Bet dar palauk pora metelių mažiausiai. :) Ignėja pernai suposi, o šiemet bijo. Visur. Net mašinėlėse ratu, kurias pernai labai mėgo.

O šiandien dar buvom lėlių teatre. Turėjom kvietimus. Buvo atvažiavęs Vilniaus teatras "Lėlė". Nors gal kiek juokinga balandžio mėn. žiūrėti spektaklį Sniego karalienė. Nors ir parašyta, kad nuo treju metų, bet smarkiai suabejočiau. Kaip išgirdau vieną mamą sakant, spektaklis turbūt labiau patiko mamoms, nei vaikams. šešėliai Silvijai įspūdžio nepadarė. Kajų vaidinęs aktorius buvp pavadintas "dideliu dėde, kuris bandė apsimesti berniuku, bet buvo nepanašus". Apie suledėjusią širdį irgi nelabai suprato, teko nemažai paaiškinti. o mažoji su daug mažesnių vaikų išsigando šviesos ir garso efektų ir iškeliavo už durų. Matėsi, kad ir kiek didesniems vietoms buvo baisoka. O man? Aš iš tų nepopuliarių mamų, kurioms nepatiko. :)

Dar laukė krūva reikalų, apsipirkimų, ir netikėtas, malonus, tik trumpas kavos išgėrimas su Aiste ir Aru.  Ech, galėtume dažniau....