Dingau šiek tiek. Pradėjau dirbti, bandauvėl viską susidėlioti namie, kad spėčiau ir būtų tvarka. Nes mažieji paršeliai labai gudriai naudojasi tėtuko priežiūros ypatumais. Be tikiuosi ir vėl netrukus pliurpsiu čia apie savo pamaivų nuotykius ir atradimus. :)
Bet vis dar su šypsena atsimenu vieną pokalbį su Ignėja parduotuvėj. šalia stovintis apsauginis vos sulaikė šypseną. Apie ką kalbėjom? Apie berniukų užpakalius :D
Laukėm kol tėtis su sese nupirks pieno ir saugojom paspirtukus. Ir Ignytė liūdnu balseliu sako:
-Mama, o kada aš galėsiu berniuko užpakalį apžiūrėt?
Aš tik mirkt, mirkt, ir klausiu kodėl. Sako šiaip, įdomu. Aš aišku su savom potekstėm minty bandau aiškinti, kad kokių 18 m... O mano plepsė papūtus lupytes atsako:
-Bet mama, dabar jau viskas anksčiau, dabar jau 12-13 m....
Tuo metu apsauginis movė į šoną, o mus išgelbėjo atėjęs tėtis. Ir kaip gi prieštarausi, kad vaiko lūpomis kalba tiesa...
Ir dar pradėjau obuolių pyragų sezoną. Nuo paprastučio iš 5 ingridientų. Tiesa, pas mane buvo vienu daugiau, nes reikėjo sunaudoti niekieno nemėgstamus dribsnius. Foto deja nebus, nespėjau... Kai susigalvojau, jau buvo nebelikę. Čia sausojo, prieš kelis metus labai populiariu buvusio pyrago interpretacija. originaliame buvo cukrus, miltai, manai, obuoliai ir sviestas patepti. Bet man tie manai vis kliuvo... Ir ačiū Alginai už mesteltą idėją+pavaišinimą - manus pakeisti maltais džiuvėsiais. Tad viskas paprasta kaip du kart du. Įkaitintoj formoj išlydyti šiek tiek sviesto, ir birų mišinį (cukrus+miltai+džiuvėsiai vienodom proporcijom, mano atveju sumaišyta su grūstais dribsniais) sluoksniuoti su burokine tarka sutarkuotais obuoliais. Viršutinis sluoksnis turi būti obuoliai. Lengva. gal ir nelabai greitai, jei obuoliai pakirmiję ir mažučiai, o juos reikia išpjaustyti ir starkuoti, bet paprastai skanu :)
