Rudens pabaiga

Serga mano panelės. Iš darželio Silvija rotą parsinešė. Kaip juokėsi auklėtoja, paskutinė iš grupės, bet vis tiek neatsilaikė. O iš paskos ir mažiukas.
Tai ir sukamės nuo penktadienio namie. Taip ir eglutės įžiebimą praleidom. Bet nieko, spėsim dar šiaip apžiūrėti ne tik šią, bet ir kitas eglutes. Užtat statom lego pilis, skaitom trečią Kakės Makės knygą, rengiam madų šou ir šokių pasirodymus ir žinoma, būtinai reikia žaisti koridoriuje gaudynių. ;)
Bet va pirmadienį išeidama į darbą prie durų turėjau du susiraukusius ligoniukus. Ir Ignėja turėjo labai rimtą argumentą, kodėl man neiti į darbą: "Tu mano mama!" Neatmušamas teiginys. :)
Ir šiaip siaučia mažiukas ir bando charakterį rodyt. vakar užsimanė miegot su sijonu. nes ji mergaitė, ji graži. :) Kažin, kodėl man tokių minčių vaikystėj nekildavo?

Mergaitės

Augindama dvi mergaites vis susimąstau apie tai, kiek jas veikia vyraujantis "mergaitės įvaizdis". Žinoma, jos dar mažos. ir iš manęs niekada negirdėjo apie tai, kaip elgiasi mergaitės ar berniukai, ta prasme, kad mergaitės mandagios, tvarkingos (na, netikiu aš tuo), o berniukai neverkia (irgi netikiu).
Nors barbių nenorėjau, vyro mama aišku įtaisė, netikrą kas be ko. Ir kas juokingiausia, dar būdama maža Silvija jai davė berniukišką vardą. Kaip pati paaiškino todėl, kad kažko kitokia ji... ir visai neliūdžiu, kad barbės mūsų namuose puikiai lūžta ir keliauja į šiukšliadėžę.
Žinoma, prigimtis yra prigimtis. Žiūrėsim, kas iš jų išeis. :)
O aš norėjau pasidalinti dviem rastais filmukais:
Vienas rastas čia
Jį užmačiau facebooke.
Kitą įlindus į psl. radau pati: čia

man labai patiko :)

Kitas plepsius :)

Mažasis plepsiukas sparčiai vejasi kitą plespsių.
Vakar paklausiau, kodėl nenori darželyje šokti ir dainuoti. O ji ramiai man paaiškino:
-As dadely lialialia ne, dadely teta negagiai lialialia. teta jaja gagiai.
(-aš daržely nešoku, daržely teta negražiai šoka. Teta jovilė gražiai šoka.)
O paklausus kodėl kartais pritingi sportuoti. Pamąstė ir toliau aiškina:
- Dėdė Gytia negagiai, močiučia gagiai.
(Dėdė Gytis negražiai, močiutė gražiai).
panašu, kad jau turi atsakymą į kiekvieną klausimą. :)

dar labai gražiai auklėtojai darželyje pasakojo apie zoologijos muziejų. paklausta vardino ką matė:
Krokodilas, lapė, skudėda (skruzdėda).
Auklėtoja klausia:
-O kas dar buvo?
-Teta Jovilia, - ramiai atšovė ji.

Kaip paklausė, taip ir atsakė. :D

Iniciatyva

Graži iniciatyva:
Iniciatyva

Ruduo

Šiandien ryte jau pajaučiau tą šaltą rudeninį vėją, kai net pasidžiaugi, kad nepamiršai apsivilkti storo palto ir užsivynioti šaliko, o mažę įkišti į kombinezonines kelnes. Dabar belieka sulaukti sniego. Ir gal dar Kalėdų. :)
Jau abi su Silvija to sniego laukiam. Šiandien ta pamaiva privertė susimąstyti ir nostalgiškai šypsotis. Grįžusi iš burelių po suknele užsidėjo po ja petit pūstą sijoną ir lakstė po namus dainuodama, kad ji maža mama Almantė. :) Spėkit, kas vaikystėj po suknele dėdavosi sesės šokių pasijonį? :D

O pastarojo meto du atradimai buvo:

 ir zaidimas, į kurį abi iš pradžių žiūrėjo labai įtariai, o dabar kas vakarą žaidžia:

Kriziukas

Čia nuo žodžio krizenti, jei ką. ;)
Tokiu žodžiu mane mažą pavadindavo, taip ir aš savo mažę vadinu. nes ji išties- juokiasi ir šypsosi labai daug. ir dar ginčijasi, kas be ko. Juk taip smagu atrėžti mamai: aš geriau žinau. :D Jau kelintą kartą "perliukai" pasipila vos atsikėlus ryte. Kartą, kai kėliau į darželį, o tėtis jau buvo išėjes, ji tai sužinojusi tiesiog leptelėjp: negali būti. O Silvija tuoj paantrino: gali, gali. Tada finalui jau aš kikenau 5 minutes. :)
Silvija kitokia- rimtuolė. Ir labai džiaugiuosi, kad vėl susidomėjo knygom. Ignėjai dėmesio joms užtenka gal 5 minutėms, nors Silvija tokio amžiaus ilgiausiai vartydavo. Pabando pabūt su sese, ir vėl išsišiepus skuodžia per kambarius. O Silvija kartą reziumavo: Ką jau su tavim sese darysi, lakstyk.

Muziejus

Lėkte pralėkė ne tik savaitgalis, bet ir savaitė. Į vieną nepatogaus kino festivalio filmą visgi nuėjau. Apie romus. ir labai patiko. Ech, nepavyko daugiau, bet gal pavyks kitais metais. Juk ir zuikos jau bus daug didesnės...
O šį savaitgalį tiesiog pralakstėm ir pratvarkėm reikalus. Iš įpročio važiavom visi kartu, nors pagalvojus, į daugelį vietų galėjo važiuoti vienas padaužiukų tėtis. bet apie tai sugalvodavom jau pakeliui, įsitaisę mašinoj. ir panelės kas be ko nesiskundė. :) Juk ir tokiose vietose kaip batų parduotuvė galima rasti ką nuveikti. Pvz. eiti rinkti tėtei batus, nesvarbu, kad nešti netinkamo dydžio. bet bent jau Ignėjos skonis su manuoju panašu, kad sutampa. :) O tėčiui nuėjus matuotis nuspręsti, kad pats laikas eiti... šokti. Ir dar kompanijos šiam reikalui susirasti. :) Nors ir be kompanijos joms tai puikiai sekasi. :)
Kaip ir šiandien muziejuje. Su teta susiruošėme į Zoologijos muziejų, nes tėtis šiek tiek dirbo. kas be ko, Silvija jau šiemet žiūri kaip aš vaikystėje, pusę ekspozicijų tieiog apibėga. Bet vis tiek toj mažoj galvelėj kažkas lieka. O su Ignėja vaikštinėti buvo daug įdomiau. Juk pernai nieks nežinojo kas toj mažoj galvelėj dėjosi. Šiemet jau būna garsiai pasakyta.:)
Žiūrėjo. Komentavo. Reikalavo vardinti pavadinimus ir kartojo. ta proga jau gražiai pasako krokodilas ir skruzdėda. pastarąją aišku pamirš greitai. Tik vis pasitikrindama, ar netikri. Tai atvejais, kai buvo už stiklo lengvai įtikindavom, kad žaisliniai. Bet va tie kur be stiklo įtartini kažko atrodė. Ir žinoma, kaip be šokių rūbinėje dirbančiai moteriškei... Kažin, kokioj dar vietoj išsisukam be to?
Beje, didelei tetos nuostabai mažei kiniški patiekalai labai patinka. Silvija gal kiek įtaresnė jų atžvilgiu. O mažiukas konkretus: jei kažkas valgo ir aš nepraleisiu progos. Tai ir šįkart: įsitaisė tetai ant kelių, kinišką blynelį į ranką, gausiai padažė į česnakinį padažą ir dar konstatavo: skanu :)

vaikai

Viename filme išgirsta frazė: "Mes, motinos, tikimės, kad mūsų vaikai seksu susidomės tik po mūsų mirties."
Oi kaip teisinga. :D kas, kad mano pamaivos dar mažytės, pamatytumėt kokiu žvilgsniu su padaužiukų tėčiu palygim rankom susikabinusius vienuolikmečius, ar pamatę prisidažiusią šeštokė. Iš karto kyla mintis apie prirakinimą prie radiatoriaus. :D
O jei rimtai, žiūrint į tas dvi išdykusias šypsenytes net nesitiki, kad palyginti greitai ta diena ateis. Juk šiais laikais tai vyskta anksčiau. ir kad ir kaip norėčiau, aš 100 proc. tikra, kad nebūsiu modernia mama, kuri atlaidžiai į tai žiūri. Na, nepasisekė mano vaikams šioj srity. :D
Tuo tarpu mano keturmetė ir toliau samprotauja apie būsimus vyrus. Mano mama aišku pasijuoktų, kad genai, nes ir aš tokiam amžiuj baisiai domėjausi kaip tą vyrą reiks išsirinkti. Bet jei ką Silvija jau išsirinko. Septynių metų Igną iš mūsų namo. Ir dar sakė, kad jis fainas. Va taip. :D Mazgė tuoj puolė prisidėti: ir aš su Ignu. Tai teko tuoj perkratyti atmintį ir prisiminti dar vieną Igną, keletu mėnesių jaunesnį už mąžąją. Nes Silvija griežtai pareiškė, kad jau kuo kuo, bet vyru su sese tai nesidalins, užtenka, kad žaislais tenka dalintis.
Linksma su šitom pleputėm. :) O aš tik susimąsčiau, kad dauguma draugių pasakojo, kad jų mergaitės pirmiausiai nusprendžia, kad jų vyras bus tėtis, senelis ar dar kažkas. Tiesa, paklausiau saviškės kodėl ne. tai pamačiau išpūstas akytes ir išgirdau: Bet mama, tėtis turi tave, o senelis močiutę. be to, jie abu jau seni.
tai kalusimų kaip ir neliko. ;)