Silvijai jau 8 metai. Oi ne, negreit. Nelengvai. Su daug antakių paraukymų, galvos pakraipymų, padūsavimų. kad ir koks atradimais stulbinantis yra buvimas tavo mama, kai sugebi stebinti tiek daug kartų, kai atrodo, kad jau niekuo nenustebinsi. Kai imi ir pabaigi mano sakinius, arba žinau, ką pasakysi, arba kaip pasielgsi. Nors paskui vis tiek suraukiu antakius. :) Bet šito buvimo nekeisčiau į nieką kitą.
O šiaip mano didelei nuostabai kartais ima ir atsiranda laiko sau. Tokių trumpų laiko gabaliukų, kai supranti, kad vaikai užsiima patys ir jiems tavęs nereikia, namai padūsaudami pakentės netvarkomi ir visi pavalgys ko randa šaldytuve. Ir turbūt juokingiausia, kad tuo metu... skaičiau Silvijai nupirktas knygas. Nelimpa jai senosios mano vaikystės knygos. gal kiek nors lips Ignėjai. O gal ir ne. Bet vis dar bandau ją užkrėsti meile knygoms.
Aš suskaičiau jau visas, žinoma, juk mano skaitymo rgeitis kiek didesnis nei antrokės. O jei rimčiau- knygas aš tiesiog ryju. :)
Silvija skaito dvi vienu metu. :) Jos sprendimas. :)
T. Dirgėla. Išklerusio autobuso detektyvas. Silvija dar tik artėja prie pabaigos. Iš užsispyrimo, nes dalyvavo stovykloje, kurioje buvo ir šis rašytojas. Bet panašu, kad jai patinka.
Antra knyga: lengvai parašyta, plonesnė, iš trumpų skyrelių. Dar juokinga. Prarijau aš, Silvija irgi artėja prie pabaigos. Rekomenduojam abi. :)
Knyga, kurios Silvija dar nepradėjo, aš pradžioje labai raukiau nosį, o paskui negalėjau atsitraukti. Žinau, žinau, ne mano amžiui skirta, bet tikrai prajuokino ir patiko. :) Lauksim Silvijos įspūdžių.
