Šiandien buvo teatro diena. Silvijos labai laukta, o Ignėja seniai pareiškė, kad ji į teatrą nenori, todėl eis su tėčiu į kavinę. Ką gi, logiška. :)
Ėjome į muzikinį, žiūrėti Sniego karalienės. Silvija pirmą kartą ėjo į baletą, nes ankstesni matyti spektakliai buvo įvardinti kaip operėlės ar muzikinės pasakos. Silvijai tai pats mėgstamiausias teatras. ir didelę įtaką tam daro pats pastatas, aplinka. Ir man patinka eiti į muzikinį. kažkaip pajaučiu daugiau šventiškumo. Net susimąsčiau ar vaikystėje jame esu buvus...
Šįkart salė buvo sausakimša, Silvija nekantravo, tai kai tik leido sėdom į savo vietas ir skaitėm programėlę. Pravertė. :) Nes tada jau tikrai labai aišku buvo kas vyksta scenoje. Jau buvom pakalbėję, kad bus baletas, tik šoks, tai klausimų kodėl nedainuoja ir nekalba išvengiau. Ir Silvija visažiniu veidu sau patenkinta linksėjo kai vaikai aplink puolė klausinėti kada pradės kalbėti.
Pirmoji dalis pralėkė gan greit. Kaip visada per pertrauką reikėjo apeiti visus aukštus, pažiūrėti į orkestro duobę, pabandyti patikrinti mamos žinias apie muzikos instrumentus, kurios deja nei kiek nepagerėjo. ;) O per antrą dalį jau ir pasimuistė besėdėdama. Nors šiaip tikrai nesiskundžiu, Silvija mėgsta teatrą ir puikiai išsėdi. O šįkart prisiklausėm juokingų pokalbių aplink. Kaip visada, buvo vaikų kuriems pabodo. Iš pažiūros 4-5 m berniukas net verkdamas prašėsi mamos išeiti, nes jam neįdomu, nepatinka. Mamos atsakymas kiek pribloškė: man irgi neįdomu, bet sumokėjau pinigus ir sėdėsi. štai taip vyksta tas vaikų kultūrinimas per prievartą....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą