Net pati nustebau, kiek laiko praėjo. Kažkaip užsisukau aksdienybė, o dar tiek laiko sveikoms prabuvus sausį ir vasarį Silviją jau ligos įmį pulti. Tik kad ir su tais 39 ar 38 C energijos pakanka, irzlumo irgi, ir mamą baigia nuo kojų nuvaryti taip, kad vakare jau nieko nesinori. Tik kaip juokiasi tėtis pro akinių viršų tyliai žaibuoti ir sulysti į mezginį ir pasislėpti. Panašu ir man gripo spėjo paskolinti, bet va Ignėja ir vėl siaučia už tris ir prieš visas ligas atsilaiko. Juokiausi: Ignyte, papasakok kaip nesusirgti. O ji išpūtė savo akytes, gudriai nusišypsojo ir pasakė: reikia daug prieš miegą plikai lakstyti. Čia jos mėgstamiausias užsiėmimas prieš persirengiant pižamą pasprukti ir pora kartų namus taip apibėgti. :)
Pati nežinau kaip tos dienos eina: daug skaitom, abi žaodžia su plastelinu, o aš su šypsena stebiu kaip visos spalvos buvo sulipdytos į bendrą rudą ir vis dar kantriai kaskart siurbiu kilimą. prisigalvojam naminių "karuselių" žaislų dėžėje, rengiam "madų šou, koncertus ir t.t. Ir žinoma, kur be mėgstamiausio Silvijos žaidimo - kalėjimo prižiūrėtojų ir vagių. Viskas gi labai paprasta: vagys uždaromi į kalėjimą ir turi bėgti, o kalėjimo prižiūrėtojas juos pagauti. :)
Bet šiaip turbūt aš pirmoji nuo vaikų ligų ir su tuo susijusio sėdėjimo namuose imu lipti sienom. Ir Silviuko gaila, kad negalėjo dainuoti taip lauktoj "himno dienoj", ir vėl nenuvažiuosim į užgavėnes. Žinoma, kiti metai ateis. bet ir supratimas kitas, ir įspūdžiai kiti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą