Jokia paslaptis- už keleto dienų pasensiu dar vienais metais. Šiaip nei šilta nei šalta dėl to. Savo vidumi jaučiuosi užstrigus kažkur apie 30, o tie keli virš didelio skirtumo nedaro. Tik prajuokino Silviukas, kai seneliams prie torto juokais paklausus kiem man metų suėjo, o man atsakius, kad 20, išpūtė akytes ir perklausė:
-Tu ką, pamiršai kiek iš tikrųjų ar skaičiuot nemoki? Gi 34! :)
Nepavyks man amžiaus nuslėpti. :D
Aš vis viltingai žiūriu į orų prognozę. Atsibodo tas purvas... Tad artėjantis minusiukas atrodo labai gerai. Ir šiandien po Silvijos sudalyvavimo VII forte vykusioje jaunojo mokslininko laboratorijoje apie šalčio kerus (https://www.facebook.com/events/1568446880063646/?ref_newsfeed_story_type=regular&fref=nf) , dar išsirengėm pasivaikščioti. Prie Nemuno, pereiti tuo vaikams labai patinkančiu aukštu tiltu, pamojuoti traukiniams, palesinti gulbes ir antis, pasivaikščioti ir palakstyti. Ir kelių valandų kaip nebūta. :)
O aš vakar sugraužiau trečiąją knygą apie Bridžitą Džouns. kartais taip norėtųsi lėčiau skaityti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą