Senatvė

Kiek pamenu vaikystėje man mano mama visada atrodė sena. Žinoma, aš pati buvau mažai, o ir mama mane tiems laikams pagimdė tikrai vėlai, virš 30, o daugumos klasiokų mamos buvo daug jaunesnės. Iki šiol atsimenu, kaip pradinėse klasėse kai mamos dienai darėm rėmelius iš siūlų su mamos nuotrauka, mes su viena drauge (tik neatsimenu, susitarę ar ne) atnešėm mamų jaunystės nuotraukas. Dabar juokinga, kas be ko. Ypač kai išlenda panašus Silvijos mąstymas. Vakar vakare, kai perskaitėme dar vieną knygą

(Silvijai labiausiai patiko ne tekstas, o paveikslėliai, kur be varnų nuvo galima rasti dar daug visko, o man patiko, kad nenuspėjau pasakojimo pabaigos), Silvija skaičiavo kiek man ir tėčoiui ir tetai Jovilei dabar metų, kiek bus visiems po dviejų, penkių ir pan. Kai suskaičiavo, kad po 6 metų man bus 40 m, ramiai paaiškino: bet tada tu mirsi. Kodėl?- klausiu. Nes būsi labai sena, o seni žmonės miršta. Va taip. :)