Knygos ir sausainiai

Kaip tik dabar ta saulėto rudens dalis, kuri net man patinka. Pvz. belaukiant sesės prie baseino su Ignėja spardyti kamuolį ir klausytis jos krizenimo arba šiurenti, šiugždenti, spardyti ir mėtyti prikritusius lapus.

 O paskui, užkandus bulvyčių, susirasti parke šaką, kuri "net didesnė už mamą" (o tai buvo patikrinta bent 10 kartų matuojant) išdidžiai ją neštis iki pat supynių.

Ech, galėtų visą rudenį tokie orai būti... nes taip bevaikštant, belakstant dar tiek daug priplepėti spėji. Sužinai kas su kuo daržely saldainiais dalinasi, kas kam patinka, kas klauso ar neklauso auklėtojos. Padiskutuoji su Ignėja, kodėl yra auklėtoja ir kam jos reikia, net jei vaikai protingi ir be auklėtojos gali apseiti. ;)
O vakare kepiau sausainius. Su avižiniais dribsniais. Su šios rūšies sausainiais irgi juokinga istorija. Prieš gerus 10-15 metų ragavau labai skanius. Tada nebuvo kaip gauti recepto, o nuo to laiko vis bandau, ir vis man jiems kažko trūksta.
Šįkart kepiau iš šio blogo: labai lengvi, greitai pagaminami. Pakankamai skanūs. Jei bebandydama nuspręsti ar skanūs, suvalgiau kokius 6, tai gal nieko? :D Bet ne visai tokie kokių norėjau.... Bet spėju kartojami bus. :)
O mes iš bibliotekos pasiėmėm ir skaitėm baisiai keistą knygą:

nesupratom nei aš nei vaikai. Bet paveiksliukai gražūs. tai pamiršom tekstą ir skaičiavom vabaliukus, galvojom kokiu balsu kuris dainuoja ir pan. :)