Paskutinė metų diena. Apibambėjau visas šventes, apibambėjau dar kartais orą ir tikiuosi, kad kitais metais ba,bėti jau nebereiks ir viskas bus tik į gerą. Man asmeniškai tai buvo labai sunkūs metai. gal pusantrų sunkių. Bet esu tikra, kad kiti bus daug geresnį. Pažadų ir planų sąrašas jau padarytas, sniego sulaukta ir su rogėm pasivažinėta, tad belieka su šypsena sutikti naujus. Abi padaužytės šiemet patapo fejerverkų entuziastėmis, tad teko pažadėti, kad pažadinsim prieš 12 jų pažiūrėti pro langą. Tik tradiciškai tooooks rūkas lauke.
Bet vis dėlto kaip smagu lauke matyti sniegą. Ir tas dvi mažas šypsenytes besiduodant rogutėmis nuo kalno. Žinoma, paskui pasišnibždėjo or pareikalavo, kad tėtis sukabintų traukinuku ir taip pavežiotų. Bėgte, kas be ko. Kur jau tėtis dings, sutiko, o padaužytės kikeno nesustodamos. Atsidirbam, kaip sakant, už tuos laikus, kai tėvai mus vežiojo. Bet dar ir senelį reiks įdarbinti jei sniegas neištirps, tegul pavežioja. ;)
Spėjom ir tamsoj Rotušės aikštę ir eglę su Silviuku apžiūrėti. Ir į pilies eglę iš toliau paspoksoti. pabūsiu nepopuliari, kad ir kokia graži ir išradinga Kauno pagrindinė eglė, man ši tradicinė ir vėl daug mielesnė.
Nesirašo kažko. Bet vienas iš pažadų buvo rašyti dažniau, kad vėl galėčiau atspausdinti, įtrišti ir palikti padaužytėms savotišką knygą apie jas. pažadu tikrai pasistengti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą