Tos beprotiškos paskutinės savaitės prieš šventes. kas, kad dovanas jau seniai turiu, kiti reikalai jas daro beprotiškom. :) Bet viltis miršta paskutinė. Gal tikrai kada ateis tas laikas, kai dienos prieš šventes bus ramios? Ne, ne pensijoj, pageidaučiau kiek anksčiau. :)
O dabar vos spėju bėginėti po repeticijas ir prasidėjusius kalėdinius renginius. O dar Ignėja virusiuku iš darželio pasidalino... Bet užtat kur nepasigirsi, kad pagrindinė Ignėjos auklėtoja (kurią mes labai visi mylim nuo Silvijos laikų, kaip juokėmės, po lygiai tėvai ir vaikai) išsigydžiusi koją sugrįžo. Ignėja jai net leido kelnes ant pilvo užmauti. :D Ir tik išėjus vakare pro duris sušnibždėjo- pataisyk kelnes žmoniškai, po pilviuku. :D
Jau buvo Silvijos šventė darželyje. Įdomiai vertinasi, kai po lopšelio pakliuvo pas didelius, tada grįžo pas bendraamžius. Bet pakliuvo labai smagus Kalėdų senelis ir mano akim žiūrint vakaras labai smagiai praėjo. Klausiau po to savo snaigės ko tokia rimta buvo. Sakė labai stengiausi, kad nepasakyčiau, kad Kalėdų senelio nėra. Gi mama pagrasino, kad tada dovanų negaus. :) Nepasakė. :)
Užtat šiandien juokiausi pasiėmusi Silviją iš darželio. Ateinu- plaikstosi mano gražuolė su kažkokia balta ilga suknele ir tik tapkėm, be kojinių. Staiga pasirodo Liepa, pasak Silvijos, jos geriausia draugė, ir grąžina segtukus. Paskui grąžina kojines. :D O prie spintelės dar Silvija ramiu balsu paaiškina, kad reikia namo neštis treningus išskalbti, nes buvo apskolinusi Liepai eiti į lauką. Ech, ta vaikiška draugystė. :) Kad pirštinėm keičiasi ir batus viena kitos matuojasi jau žinojau, pasirodo patobulėjo panelės. Užtat pas Ignėją ramu, nes geriausios draugės yra neginčijamai Auklėtoja Virginija ir šeimininkutė Renata. O vaikai sakė šiaip ten laksto, kad nuobodu nebūtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą