Baseino džiaugsmai ir naminuko vargai

Kaip ir priklauso turint du vaikus, jų charakteriai labai skiriasi. Čia kad mamai būtų įdomiau. Ir kad rietis tarpusavyje geriau sektųsi. ;) Silvija yra aktyvuolė, norinti visur eiti. Ignėja yra naminukas, kuri jei galėtų, turbūt iš namų niekur kojos nekeltų. O aš nuo tokio sėdėjimo namuose su ramiais pažaidimais lipu sienom. Ypač jei žinau, kad mieste vyksta gerų renginių.
Praeitą savaitę Silvija pradėjo lankyti dviejų savaičių plaukimo pamokas Girstučio baseine. Pasinaudojom Sporto ministerijos dalinai kompensuojama programa. Ir kaskart klausausi ir stebiuosi: mano vaikas džiaugiasi nardydamas ir nebijo pakišti veido po vandeniu? Ankstesniais metais buvau priklausiusi ir apie ašarojančius vaikus, liepimą šokti nuo krašto ir pan. Bet šįkart kaskart grįžta laiminga. Ačiū treneriui Mantui. :)
Net susimąsčiau ką veikėm. Buvom lauke. Buvom svečiuose, svečiavomės. skaitėm knygas. Turbūt ne kartą pasakojau, kad turiu didelę istorijos mėgėją. Vaikams skirtų knygų apie istoriją ar istorines asmenybes ne tiek ir daug, daugumą jau skaitėm, o suaugusiems skirtos dar per sunkios. Jau kurį laiką svarsčiau kaip papasakoti aštuonmetei apie holokaustą ir karą. Knyga "Aš esu Karolis" buvo per lengva". dabar paėmiau per sunkią - J. Faino "Berniukas su smuiku".

Nesiginčysiu, Silvijai gerokai per sunki. Bet susitarėm, kad skaitys tik dalį apie getą ir gelbėjimą. Pradėjo. Lėtokai stumiasi į priekį. Su daug klausimų. Ne visada turiu daug atsakymų. Bet gal kas galit parekomenduoti gersnę knygą?
Kita knyga, kuri Silvijos dar laukia, o aš jau perskaičiau, labiau skirta jos amžiui.

Apie luošą mergaitę ir jos brolį, kuriuos karo pradžioje evakavo iš Londono ir taip išgelbėjo mergaitę ir atvėrė jai pasaulį. Apie juos priglaudusią moterį, karą ir gyvenimą ten, kaime. Apie apleistą vaiką, kuris gerte gėrė naujoves, kovojo su savo panikomis ir baimėmis ir iš naujo mokėsi gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Manau, kad pirminiam supratimui apie karą gera ir šviesi knyga.

Ilgąjį savaitgalį Silvija su tėčiu išvačiavo į Marijampolę pas močiutę. Ignėjai iš vakaro išrovė krūminį dantuką, tad mažius griežtai atsisakė kur nors važiuoti. bet kai po trijų valandų sukirto 4 spurgas visiems buvo aišku, kad gyvens. :D Juokauju, žinoma. Tik ne dėl spurgų kiekio. Tad su naminuku likau namie. Kaip ir ketvirtadienį vakare, kai neišvažiavau į Laisvės kario, taip vadinamo Vyčio atidengimą. Ten keliavo Silvija su tėčiu. Jau maniau ir penktadienį liksiu namie, bet laiku paskaičiau apie nemokamą lankymąsį zoologijos muziejuje. Tad jau nežinau kelintą kartą apsilankėm ten. Bet abi sutarėm, kad per didelės minios. :) Tik Ignėjos mėgstamiausias kambarėlis su mamuto iltim vis buvo tuščias, tad ten ėjom tris kartus. :)

Daugiau į renginius nebeišviliojau, nei tądien, nei šeštadienį. Bet šeštadienio vakare grįžo Silvija, kuri iškart pasirašė važiuoti į Nemuno salą žiūrėti balionų. Kylančius jau buvom matę, bet niekada nematėm tiek daug vienoj vietoj ir tokių įvairių. Žinoma, žmonių buvo daug, bet visi pasiskirstė, užtat balionai rėmėsi šonais ir kilo, kaip atrodė, iš visų įmanomų pusių. Silvija kelis pučiamus pačiupinėjo, abi daug forografavomės, aikčiojom ir, aišku, išsirinkom favoritus. :) Dabar belieka sutaupyti paskraidymui. Gal kitamet...

O dabar laukia nauja savaitė, su daug prognozuojamo lietaus. Lankstysim iš popieriaus, spėju. Kariausim. Kažkiek mokysimės. Ir džiaugsimės vasara.